A. L. Schlözerio „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorija (iki 1569 m.)“ (1776)
"Lietuvos istorija" / red. A. Šapoka (1936)
mumą - kiekviena valstybė unikali, vadinasi, sunkiai integruojama į pasaulio civilizacijos istoriją. Iš tokios istorijos nesužinome, kaip atpažįstamais žodžiais apibūdinti visuomenę vienoje ar kitoje epochoje.
2.2. Senosios „kultūros“ istorijos
Paprastai alternatyva tokioms „politinėms“ istorijoms yra jau nuo XIX a. egzistuojančios vadinamosios „kultūros“ istorijos. Lietuvių istoriografijoje visų pirma prisimenama Simono Daukanto veikalai ir juo (bei lenkiškai rašiusiu Teodoru Narbutu) sekęs Jonas Basanavičius ir kiti „aušrininkai“. Tai jie sukūrė romantinę Lietuvos istorijos interpretaciją, pagal kurią pagoniškoje epochoje slypėjo lietuvių kultūros unikalumo ir tautiškumo pagrindai, o nuosmukis prasidėjęs su krikštu. Tiesa, Maironis šią koncepciją kiek koregavo, akcentuodamas ne tiek pagonybę, kiek herojinius kunigaikščių laikus, taigi pakilimo laikui priskirdamas ir Vytauto epochą. Toks pagoniškosios ar kunigaikščių |
dizainas ir programavimas giriaus