2005 m. rugsėjo 22–23 dienomis Baltarusijoje, Rečicoje, vyko tarptautinė mokslinė konferencija – penktieji Mitrofano Dovnar-Zapolskio1 skaitymai. Jau iš pavadinimo aišku, jog ši konferencija, kaip ir ankstesnės, buvo skirta žymiam gudų istorikui, pagrįstai laikomam nacionalinės istoriografijos pradininku. Lietuvos istorikų (kaip, beje, ir Ukrainos, Lenkijos ar Rusijos) bendruomenei M. Dovnar-Zapolskio nereikia plačiau pristatyti – kiekvienas, bent šiek tiek arčiau susipažinęs su LDK istorija, žino jo klasikinį veikalą2. Gal mažiau žinomi jo vėlyvieji darbai, ypač gudų istorijos sintezės3, o dar mažiau – kad M. Dovnar-Zapolskis buvo iškilus gudų nacionalinio judėjimo veikėjas, daug prisidėjęs kuriant laisvą demokratinę tautinę gudų valstybę – Baltarusijos demokratinę respubliką 1918 m. kovo 25-ąją (buvo Baltarusijos Liaudies Tarybos narys).
M. Dovnar-Zapolskio skaitymai pradėti organizuoti 1997 m. Gomelio P. Skorinos universitete ir vyksta kas antri metai. Šiandien jie Baltarusijoje įgijo ne tik mokslinę, bet ir visuomeninę reikšmę. Šio universiteto iniciatyvą yra parėmusios Rečicos – mažosios M. Dovnar-Zapolskio tėvynės – miesto vadovybė ir administracija. Naudojantis šių institucijų finansine ir administracine parama 1997 m. Rečicoje
M. Dovnar-Zapolskiui buvo pastatytas paminklas, tapęs unikaliu šio mokslininko istoriko įamžinimo simboliu postsovietinėje Baltarusijoje. M. Dovnar-Zapolskio asmenybės ir veiklos populiarinimo renginiai vyksta respublikinės ir sritinės reikšmės masinės informacijos priemonėse, jo garbei sukurta ekspozicija Rečicos kraštotyros muziejuje; Rečicos miesto vykdomasis komitetas jaunųjų mokslininkų ir aspirantų tyrinėjimams yra paskyręs stipendiją, taip pat įsteigęs vardinę premiją kultūros veikėjams ir dvi stipendijas Gomelio universiteto studentams.
Reikia pažymėti, kad M. Dovnar-Zapolskio skaitymai leido tyrinėjimų lauką išplėsti ne tik šio mokslininko gyvenimo, bet ir jo veiklos tyrinėjimų kryptimi. Nuo 2001 m. į konferenciją įtraukta vadinamoji „kraštotyros sekcija“, kuri labiau išplėtė konferencijos problematiką, nes sudarė galimybę tyrinėti ne tik šio istoriko mokslinį palikimą, bet ir visos baltarusių tautos istoriją, o tai, organizatorių manymu, labai pakėlė konferencijos mokslinį lygį.
Konferencijos problematikos įvairovė paskatino plėsti mokslinius kontaktus tarptautiniu lygmeniu ir visų pirma sujungti bendram tikslui Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ar net Izraelio mokslininkus.
___
1 Apie jo biografijos faktus, kūrybos bei veiklos etapus išsamiai rašoma baltarusių naujausioje enciklopedijoje:
ВКЛ, энцыклапедыя. Мiнск, 2005, т. 1, c. 595–596.
2 Довнар-Запольский М. В. Государственное хозяйство Великого княжества Литовского при Ягеллонах. Киев, 1901.
3 Доyнар-Запольскi М. В. Асновы Дзяржаyнасьцi Беларусi (2 выд. Мiнск, 1994). Гродно, 1919. |
dizainas ir programavimas giriaus