Šiandieninės istoriosofinės paieškos - tai bandymas susivokti savo istorijoje. Jau ne vien aprašyti, bet ir susivokti. O tai reikalauja refleksijos, kuri yra ne tik įsižiūrėjimas į save, bet taip pat ir intencija. Todėl istorijos refleksija - tai praeities analizė vardan susivokimo ne tik dabartyje, bet ir vardan ateities įvaizdžio.
Manyčiau, kad mūsų šiandieninės istorijos ypatybė yra ta, kad nacija, kaip tam tikra tautos istorinė būklė ir tipas, besireiškianti kaip bendra valia kurti, o dažniausiai keisti, formuojasi antrąkart. Turbūt Z. Ivinskio istoriosofinės analizės pastangos ženklino nacijos, kad ir pavėluotą, bet natūralų kristalizavimąsi. Tačiau šis procesas buvo nutrauktas, ir todėl dabar su tam tikromis perversijomis, deja, jis prasideda vėl. Nacijos kristalizavimasis - tai naujo tipo ryšių atsiradimas: vertybinių struktūrų įsisąmoninimas, suracionalinimas ir objektyvavimasis atitinkamomis organizacinėmis struktūromis. Tam būtina ne tik istorinė refleksija kaip praeities analizė, bet ir tam tikras vertybiškai sąlygotas idėjų kompleksas, apie kurį formuotųsi tautos (visuomenės) socialinė organizacija.
Šiandieninės istoriografinių paradigmų paieškos yra sunkios todėl, kad jos negali būti atsietos nuo to vertybiškai sąlygoto idėjų komplekso, kuris turėtų būti pagrindas visuomenės socialiniam gyvenimui kurti. Mūsų kančią padidina ir tai, kad šios paieškos vyksta tam tikrame istoriniame kontekste: viena vertus, yra ryškus postmodernististinis vertybinis indiferentiškumas esamų istoriografinių paradigmų atžvilgiu; kita vertus, yra prasidėjusi socialinių procesų ir ekonomikos globalizacija, Europos integracija, nureikšminanti tautų kultūrinio savitumo puoselėjimo svarbą, nes tai apsunkina Lietuvos autonomiškumo įtvirtinimą.
Kokias paradigmas šiandien svarstome? Daugiausia ieškoma alternatyvos formacinei-marksistinei pozicijai. Tai yra suprantama, nes susivokiame, kad mūsų mąstymas yra šios paradigmos paveiktas. Tačiau vertėtų pabrėžti vieną paradoksą: teoriniuose svarstymuose bandoma nebeteigti socialinių-ekonominių santykių pirmumo arba bent jau pripažinti, kad antstatiniai reiškiniai turi grįžtamąjį poveikį. O kas vyksta socialinėje tikrovėje? Dėl visuomenės sąmonės ideologizacijos ir dėl to atsiradusio |
dizainas ir programavimas giriaus