| mus dominančios nuostatos apskritai nebuvo. Čia primintina viduramžių kodeksų specifika: juose visų pirma buvo fiksuojami tie klausimai, kurie amžininkams kėlė abejonių, buvo ginčytini ir juos reikėjo atskirai aptarti, tuo tarpu įprasti teisiniai papročiai likdavo „už rašytinės teisės ribų“63 . Kad būtent dėl šios priežasties mums rūpima tema buvo „nutylėta“ Weichbilde, liudija vėlyvesnė šio teisyno glosa. Antai sutuoktinio globa žmonai laikoma savaime suprantama ir teisėta (26 str.gl.), tai papildant nuoroda į Saksų veidrodį (I, 31) bei akcentuojant, jog po vedybų ir sutuoktinės turtą „vyras priima į savo globą“ (bona…vir in suam accipit tutelam). Galimybę moteriai pačiai disponuoti savo turtu varžo būtinybė turėti vyro sutikimą, nes jis „yra žmonos galva“ (65 str.gl.). Teisėjui siūloma įsitikinti, ar velionio vyro atliktas ir žmonos turtu garantuotas sandoris buvo teisėtas, nes pabrėžiama, kad jam gyvam esant moteris buvo savo „sutuoktinio valdžioje ir globoje“ (sub potestate et tutela mariti [fuit]) (22 str.gl.). Pažymima, kad žmona ar vaikai negali kelti ieškinio dėl vyro sužeidimo, nes šis esąs jų globėjas, o ne priešingai (quia ego tutor illorum sum, non econtra) (89–91 str.gl.). Ir nors būtinybė atstovauti moteriai teisme suvokiama kaip neatsiejama jos globos dalis (26 str. gl.), tačiau lygia greta akivaizdi ir tokią nuostatą stelbianti tendencija. Weichbilde bei jo straipsnių glosose ne tik sukonkretinami juridiniai veiksmai, kurie nėra varžomi lyties faktoriaus (57 str., 98 str.gl.), bet gerokai išplečiama ir jų apimtis (56, 58, 60–63 str. ir kt.).
Suprantama, kad šiandienos požiūriu prieštaringoje praeities teisinių santykių sampynoje išryškinant tik tam tikrus statiškus fragmentus, rizikuojama iš akių išleisti visumą, o ypač esminius jos pokyčius. Kalbu ir apie saksų-Magdeburgo teisės šaltiniuose jau akivaizdžiai užfiksuotus teisenos pasikeitimus, liudijančius bendresnį teisės modernėjimo procesą. Vienu iš esminių šio reiškinio požymių laikomas gynėjo (Fürsprecher, procurator) instituto atsiradimas ir nuoseklus jo įsigalėjimas64 . Aptariamuose teisynuose ne tik numatoma galimybė besibylinėjančiai šaliai (nesvarbu lytis!) būti atstovaujamai trečiojo asmens, tačiau detalizuojama tokio teisminio atstovavimo esmė bei akcentuojama būtinybė. Antai Weichbildo glosatorius, eksplikuodamas 16-ąjį šio teisyno straipsnį, nurodo, jog kiekvienas turi per įgaliotinius bylinėtis, kad pats sau nepakenktų, ir čia pat pabrėžia tokio teisminio atstovavimo reikšmę: „prokuratorius yra lyg ir teismo riteris, [nes] kaip riteriai valstybes ginklais, taip šie žodžiais gina, ir jei anas gyvastį, tai šis [teisinį] statusą saugo“65 . Akivaizdu, kad sudėtingėjanti teisena jau buvo pradėjusi kalti pleištą į dar galutinai nenusistovėjusį moterų globos institutą66 . Tokia teisės raidos linkmė, pasak vokiečių medievisto R. Sprandelio, ženklino jau brandžiaisiais viduramžiais išryškėjusį lyčių „nelygiateisiškumo“ mažėjimą ir moters padėties priartinimą prie vyro67 . Svarbu pažymėti, kad minėtoji tendencija, nors ir labai įvairuodama, visų pirma reiškėsi būtent miestuose, kur šį procesą veikė didėjančios moters ūkinės veiklos galimybės68 .
________________________________________
63 Rummel M. Die rechtliche Stellung der Frau…, S. 214; Röckelein H. Historische Frauenforschung…, S. 384–385.
64 Kroeschell K. G. Deutsche Rechtsgeschichte: ein systematischer Grundriß der geschichtlichen Grundlagen des deutschen Rechts von den Indogermanen bis zur Gegenwart. München, 1996, S. 116. Apie analogiškas tendencijas Lenkijoje, zastępca procesowy instituto genezę, esmę bei raidos tendencijas žr.: Bardach J., Leśnodorski B., Pietrzak M. Historia ustroju…, s. 167–168.
65 …ferendarius praeterea est miles iudicii quemadmodum milites provincias defendunt armis, ita isti verbis, et quemadmodum ille vitam tuetur, sic iste statum – Jaskierus N. Juris municipalis Maideburgensis Liber…, fol. XVIIv.
66 Opitz C.Emanzipiert oder marginalisiert…, S. 29, 45.
67 Sprandel R. Geschichtliche Anmerkungen…, S. 287.
68 Köbler G. Das Familienrecht in der spätmittelalterlichen Stadt // Haus und Familie in der spätmittelalterlichen Stadt/ hrsg. von A. Haverkamp. Köln, 1984, S. 156–157; Ennen E. Frauen im Mittelalter, S. 135–136. |
dizainas ir programavimas giriaus