atsitiktinai tapo skirtingo amžiaus, lyties, veiklos profilių ir darbo patirties žmonės. Suprasdamas, jog toks informantų skaičius nėra pakankamas labai griežtoms išvadoms, vis dėlto manyčiau, jog jo užtenka atskleisti nepiniginių mainų raišką Lietuvoje. Šį reiškinį tyriau pirmiausia kokybiniais metodais, kadangi, remiantis daugelio pokalbių patirtimi, retas respondentas tiesiogiai klausiamas apie nepiniginius mainus bei paslaugas, prisipažindavo juos naudojąs, tačiau pokalbio metu visi pateikdavo aiškių tokių santykių pavyzdžių iš savo asmeninio bei dažniausiai kitų gyvenimo patirties. Interviu bei neformalūs pokalbiai trukdavo nuo 60 iki 90 min. ir apimdavo svarbiausias klausimyno temas. Jau apklausus pusę informantų buvo galima įžvelgti, jog toli siekiantys skirtingų bei tarpusavyje nepažįstamų respondentų ryšiai siejasi tam tikru tinklu, kai vienas respondentas buvo paslaugų teikėjas, o kitas naudojosi tokiomis paslaugomis. Todėl galimybė pažvelgti į susisiejančius reiškinius iš skirtingų pozicijų leido man daryti bendresnes neformalių korupcinių santykių raiškos išvadas.

Biurokratija: formalūs ir neformalūs organizaciniai santykiai

Išties, korupciniai nusižengimai neatsiejami nuo biurokratijos visumos suvokimo. Iki šiol Lietuvos viešojo administravimo vadovėliai biurokratiją tapatina su formalia veikla. Remiantis ja, biurokratinių tikslų tegali būti siekiama esant hierarchinei organizacijai, apibrėžtoms pareigoms, racionaliai administracijai ir patvirtintoms taisyklėms⁸.  Tačiau galima pažymėti, jog neformali biurokratijos organizacija vaidina ypač svarbų vaidmenį priimant sprendimus tiek sovietinėse, tiek postsovietinėse visuomenėse. Šios neformalios organizacijos apima socialinius santykius, egzistuojančius lygia greta su formaliais, tačiau neįtrauktais į oficialias taisykles bei elgsenos kodeksus. Tokiais galima įvardyti draugystes, koalicijas, globos ratus, klikas, frakcijas, grupuotes bei kitus nekorporatyvius junginius⁹.

Galima teigti, jog kiekvieną oficialų asmenį sieja ne tik formalios organizacijos saitai, bet ir neformalūs santykiai, egzistuojantys organizacijose ir besidriekiantys už jos ribų. Šie santykiai dažnai susiję su giminyste, draugyste, etniškumu, bendruomeniškumu, tapatumu ar interesų bendrumu. Antropologo Steve’o Sampsono¹⁰  tyrimai Sovietinėje Rumunijoje puikiai atspindi, kaip biurokratijos ideologija bei neformalių organizacijų poreikiai gali sėkmingai koegzistuoti. Anot autoriaus, korupcija sėkmingai dera su biurokratija, susiliedama į visumą, kadangi korupcija gali sėkmingai padėti siekti pačios organizacijos tikslų¹¹ . Neformalūs ryšiai, besiremiantys giminyste, draugyste bei kitais moraliniais autoritetais, pasižymi tikslų siekimo efektyvumu, kadangi, anot Sampsono, moralinis autoritetas gali mobilizuoti kur kas daugiau išteklių, negu koks nors administracinis autoritetas¹². Šiame kontekste galima pažymėti, jog neformalūs tinklai yra ypač lanksti organizacija, gebanti įgauti įvairių formų, skverbtis ir efektyviai reorganizuotis. Svarbu pabrėžti, jog neformalūs santykiai viešosiose

 ___

 8 Weber M. From Max Weber: Essays in Sociology. Mills. London, 1948.

 9 Wedel J. R. Clans, Clicues, and Captured State // Rethinking „Transition“ in Central and Eastern Europe and the Former Soviet Unions. Discussion paper no 58. United Nations University, 2001.

 10 Sampson S. The Informal Sector in Eastern Europe // Telos. 1986, 66.

 11 Sampson S. Bureaucracy and Corruption // Folk. 1983, 25.

 12 Ten pat.