Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai3 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (3 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 3

VILNIAUS IR DYSNOS APSKRIČIŲ BAUDŽIAVINIŲ ŪKIŲ RAIDOS XIX A. VIDURYJE STATISTINĖ ANALIZĖ (PROBLEMA, ŠALTINIAI, DUOMENŲ VIDURKIAI)

PAMERNECKIS STASYS

Viena svarbesnių pereinamojo laikotarpio iš feodalinių natūrinių santykių prie prekinių-piniginių tiriamų problemų yra agrarinės gamybos evoliucija, jos prekingumo stiprėjimo galimybės bei faktoriai baudžiavinėje Lietuvoje. Tai siejama su baigiamuoju baudžiavinės sistemos etapu, apimančiu pirmuosius XIX a. du trečdalius. Šis klausimas vienu ar kitu požiūriu apžvelgtas, analizuotas M. Jučo1, J. Jurginio2, N. Ulaščiko3, S. Lazutkos4, Baltarusijos duomenų pagrindu - P. Kozlovskio5, V. Čepko6 ir kt. istorikų7. Teoriniai metodologiniai problemos aspektai, susieti su smulkiosios prekinės gamybos didėjimu baudžiavinės sistemos irimo sąlygornis, agrarinės rinkos formavimosi mechanizmu, socialinės nelygybės didėjimu nelaisvųjų valstiečių, jų įsitraukimo į prekinius santykius užmojis bei pobūdis europinėje Rusijos dalyje išsamiai akcentuoti J. Kovalčenkos, L. Milovo8 ir kitų9 darbuose.

Ši problema menkai analizuota Lietuvos istoriografijoje dėl objektyvių priežasčių - to laikotarpio archyvinių duomenų stokos. Išlikusios XIX a. I pusės atskirų Lietuvos dvarų ūkių gamybinėse suvestinėse paprastai neatsispindi valstiečių ūkiai, kasmetinės išlaidos ir pajamos pateikiamos neatsižvelgiant į valstiečių ūkių gamybinį pajėgumą.

Panašių suvestinių dvaras nedarė, nes nereikėjo, o pakako kelių rodiklių apie valstiečio kiemą, šeimos dydį ir jo turtą, siekiant įvertinti kiekvieno kiemo prievoles. Tai ir sąlygoja straipsnio tikslą - analizuojant priklausomų valstiečių ūkių elementų, jo dalių tarpusavio priklausomybės laipsnį ir dydį, apibūdinti jų ūkinės raidos tendencijas ir pobūdį, o kartu, nors ir netiesiogiai, ryšį su rinka, ūkinės veiklos prekingumo lygį.

Nagrinėjami objektai - 2 (iš 7) Vilniaus gubernijos apskritys - tai Vilniaus ir Dysnos. Tokį pasirinkimą sąlygojo naudojami šaltiniai, kurių pagrindą sudaro privalomieji inventoriai. Kadangi analizei buvo paimtas visas šių šaltinių iš abiejų apskričių kompleksas, verta trumpai juos apibūdinti.

Vadinamieji privalomi (oбязательные) inventoriai buvo įvesti 1844 m. balandžio 15 d. caro įsaku Lietuvos, Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos dvaruose

37

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus