| pastatytas vieno kambario priestatas, 1933 m. rekonstruota palėpė ir joje įrengti 3 miegamieji. 1934 m. draugijos vaikų prieglaudos namuose buvo 4 miegamieji, didelė klasė, valgykla, vedėjos kambarys ir 2 virtuvės. Labai pagerėjo kambarių apstatymas.
Juose stovėjo geležinės lovos, stalai, taburetės, spintos ir komodos12. 1929 m. Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos vaikų prieglaudos namuose gyveno 25, 1932 m. – 40, 1934 m. – 37, o 1939 m. – 40 vaikų13.
Draugija padėjo savo auklėtiniams įgyti pradinį išsilavinimą ir išmokti amatų. Pavyzdžiui, 1934 m. 20 vaikų lankė pradinę mokyklą, 9 – gimnaziją, daugelis mokėsi amatų privačiose Kauno miesto dirbtuvėse14. Prieglaudos vedėja V. Sadkevič įkūrė vaikų chorą15.
Kasmet Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija organizavo savo auklėtiniams naujametines eglutes. Pavyzdžiui, 1935 m. kalėdinėje šventėje dalyvavo Lietuvos stačiatikių arkivyskupas – metropolitas Eleferijus. Vakaras buvo pradėtas malda. Vėliau prasidėjo muzikinė programa, kurioje dalyvavo prieglaudos vaikai ir Kauno rusų pradinės mokyklos mokiniai. Vaikai dainavo choru, deklamavo rusiškas pasakėčias ir eilėraščius, grojo balalaikomis bei šoko. Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai katedros šventikas V. Nedveckis mokė vaikus chorinio dainavimo subtilybių16.
Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija taip pat rūpinosi senomis neturtingomis moterimis. 1931 m. draugija viename iš savo namų įkūrė senelių prieglaudą. 1934 m. joje gyveno 5, o 1939 m. – 14 moterų17.
Draugija padėjo išlaikyti vaikus, kurie gyveno pas vienišas našles, taip pat šelpė senelius, invalidus, mokėjo už jų gydymą ir laidotuves. Pašalpos buvo dviejų kategorijų: vienkartinės ir kasmėnesinės. Jų dydis svyravo nuo 5 iki 100 Lt. Pavyzdžiui, 1934 m. Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija išlaikė 33 pensininkus, kurie kas mėnesį gaudavo 5–25 Lt pašalpas. Draugija kasmet per Velykas dovanodavo neturtingiesiems maisto produktų (dažytų kiaušinių, dešros), o per Kalėdas – pinigų. Kaliniams per minėtas šventes buvo dalijami tik maisto produktai18. 1939 m. pašalpas gavo 41 Kauno stačiatikių šeima19.
Svarbi Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos veiklos kryptis buvo lėšų rinkimas. Draugijos organizuojamos rinkliavos vyko Kauno miesto gatvėse, taip pat cerkvėse. Pavyzdžiui, 1925 m. liepos 31 d. surengtos rinkliavos metu draugija surinko 3722 Lt20. 1925 m. gruodį Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija pakvietė žmones aukoti įvairius daiktus, maisto produktus, pinigus ir kt. Šie daiktai per Kalėdas buvo dalijami vargšams21. Gatvės rinkliavos papildydavo draugijos biudžetą gana nemažomis sumomis. 1933 m. buvo surinkta
_______________________________________
12 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5.
13 Годовой праздник Мариинскаго православнаго о-ва // Эхо, 19 мая 1929, № 122.; Bartkus S. Vergavęs ir laisvas Kaunas // Savivaldybė. 1932, nr. 2, p. 10;; Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5; 15-летие Мариинскаго женскаго благотворительнаго общества // Ibid. 1939, № 5–6.
14 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5.
15 В Мариинском обществе // Литовский вестник, 1 января 1936, № 1.
16 Елка в приюте женскаго Мариинскаго благотворительнаго общества // Литовский голос, 14 января 1935, № 11.
17 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5; 15-летие Мариинскаго женскаго благотворительнаго общества // Ibid. 1939, № 5–6.
18 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5.
19 15-летие Мариинскаго женскаго благотворительнaго общества // ГЛПЕ. 1939, № 5–6.
20 Результаты сбора // Эхо, 12 августа 1925, № 190.
21 Русское Мариинское благотворительное о-во // Эхо, 19 декабря 1925, № 301. | 
dizainas ir programavimas giriaus