Kad paveldo kūrimas suintensyvėjo, rodo tokie projektai kaip Valdovų rūmų atkūrimas31, Vorutos pilies atstatymas ant Šeimyniškėlių piliakalnio (1997 m. kilęs sumanymas32), 1998 m. Grūto parko steigimas, gyvosios istorijos (archeologijos, amatų) dienų (Kernavėje, Šiauliuose nuo 1999 m.) atsiradimas, kulinarijos paveldo restoranų tinklų, tokių kaip „Bernelių užeiga“ atidarymas 1999 m. Paveldo industrijos atsiradimo laiką patikslintų sodybų kaime (kaip vasarnamių) pirkimo suintensyvėjimo tyrimai, architektūros stilių kaitos nagrinėjimas.
2. Paveldo gamintojai ir vartotojai
Kaip teigia G. Mažeikis, „kultūros produktų gamyba pasiduoda tokiai pat analizei kaip ir bet kuris kitas produktas“33, skirtumą jis įžvelgia tik edukaciniame kultūros procese. Kultūros produktas – kultūros paveldas – gali būti analizuojamas lygiai taip pat. Konstatavusi paveldo industrijos atsiradimą, toliau bandysiu apžvelgti jos poveikio sritis.
Kultūra. Vienos svarbiausių paveldo srities kultūros įstaigų yra muziejai. Tai tarsi paveldo interpretacijos ir perdavimo priemonės. Galimi du muziejų interpretavimo kraštutinumai: profesionalus politinės valios vykdytojas arba produkcijos gamintojas, teikiantis žmonėms tai, ką jie nori matyti34. Po nepriklausomybės atkūrimo išsilaisvinę iš ideologinių gniaužtų Lietuvos muziejai jau pajuto „naujosios muzeologijos“ galimybes, tačiau istorinėje sąmonėje vis dar gajus didysis nacionalistinis naratyvas kartais trukdo jas išnaudoti.
Muziejų ir muziejų lankytojų skaičiaus šoktelėjimas rodo padidėjusį visuomenės susidomėjimą paveldu – paveldo bumą. Nuo 1988 m. iki 2004 m. valstybinių muziejų skaičius padidėjo tris kartus (nuo 33 iki 105)35. 2004 m. duomenimis, lankomiausios kultūros įstaigos yra muziejai. Iš 100 Lietuvos gyventojų 74 apsilankė muziejuose36. Populiariausi – Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos nacionalinis, Trakų istorinis muziejus ir Grūto parkas.
Grūto parko įkūrimas 2001 m. sietinas su ekonominiais interesais37 ir nagrinėtinas kaip viena ryškiausių paveldo industrijos Lietuvoje apraiškų. Pradedant nuo įkūrėjo – verslininko Viliumo Malinausko, įkūrimo kapitalo – šeimos sukauptų lėšų iš uogų ir grybų verslo, baigiant siūlomomis atrakcijomis: kavinė, suvenyrai, lunaparkas, zoologijos sodas...38 Tame pačiame parko interneto tinklalapyje galima rasti ir poilsiavietę „Grūtas“, ir UAB „Hesona“. Jau 1998 m. konkurse sovietinių skulptūrų ekspozicijai įrengti Kultūros ministerija pasirinko VšĮ „Hesonos klubas“
___
31 Daugiau informacijos žr.: <http://www.lvr.lt> (žiūrėta 2005 12 05).
32 Daugiau informacijos žr.: http://www.baranauskas.lt/baranausko/Seimyniskiu_pilis.htm (žiūrėta 2006 01 16).
33 Mažeikis G. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų
pavidalai analizuojant sociologinį Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių tyrimą // Kultūros aktualijos. 2004,
t. 6 (41), p. 7.
34 Tunbridge J. E., Ashworth G. J. Dissonant Heritage. The Management of the Past as a Resource in Conflict. Chichester: John Wiley and Sons, 1996, p. 38.
35 Lietuvos kultūros politika 1997 m. // <http:// www.lrkm.lt> (žiūrėta 2005 12 05); Lietuvos Respublikos muziejai 1997–1999 m. // <http:// www.lrkm.lt> (žiūrėta 2005 12 05); Ambrozaitienė D. Dažniausiai lankoma kultūros įstaiga – muziejus – 2005 // <http:// www.std.lt> (žiūrėta 2005 12 05); Lietuvos muziejai. 2002 m. statistiniai duomenys – 2002 // <http:// www.muziejai.lt> (žiūrėta 2005 12 05); 2001 m. Lietuvos muziejų ataskaita – 2002 // <http:// www.lrkm.lt> (žiūrėta 2005 12 05); 2000 m. Lietuvos muziejų atas-
kaita – 2001 // <http:// www.lrkm.lt> (žiūrėta
2005 12 05).
36 Ambrozaitienė D. Dažniausiai lankoma kultūros įstaiga – muziejus – 2005 // <http:// www.std.lt> (žiūrėta 2005 12 05).
37 Sąsajų su kitais interesais įžiūri A. Vyžintas humoreskoje „Istorinės atminties puoselėtojai“ // Dienovidis. 2000, Nr. 11–12, p. 5–6.
38 Daugiau informacijos žr: <http://www.grutoparkas.lt> (žiūrėta 200 01 14). | 
dizainas ir programavimas giriaus