Sparti prekinių ir ūkinių santykių raida Romoje nulėmė ir naujo civilinės teisės instituto – teisių į svetimus daiktus (iure in re aliena) – atsiradimą ir plėtotę. Tarp tokių svarbiausių teisių minima ir įkaito (įkeitimo) teisė1. Įkaito teisinio instituto raida užtruko keletą šimtmečių: nuo ištakų romėnų teisėje iki teisinių normų brandžiųjų ir vėlyvųjų viduramžių feodaliniuose teisynuose. Nelengva pasakyti, kokią įtaką romėnų, bizantiečių, Vakarų Europos ir kitų šalių teisės normos turėjo įkaito normų formavimuisi LDK. Neabejotinai, bent jau netiesioginį poveikį, darė artimiausių kaimynų – lenkų, rusų – teisės normos, suformuluotos ir įteisintos jų ankstyvesniuose teisynuose. Tiesioginis įkaito (kaip, beje, ir daugelio kitų teisinių institutų) normų šaltinis buvo kunigaikštystėje gyvenusių tautų paprotinė teisė, didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir kiti nutarimai (nuostatai, raštai, patvirtinimai), teismų praktika2.
Įkaito institutas, jo normos LDK teisėje domino nemažą būrį tyrinėtojų3. Šiame straipsnyje, remdamiesi publikuotais šaltiniais, pabandysime išanalizuoti pirmąsias šio teisinio instituto apraiškas LDK norminiuose aktuose ir jo reglamentaciją iki Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) priėmimo.
Įkaito teisė ankstyvuosiuose LDK rašytinės teisės šaltiniuose. Anot K. Avižonio, 1387 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams buvo „<…> leista laisvai paveldėti, valdyti, parduoti, įkeisti [išskirta – L. S.], dovanoti ar naudoti savo tėviškių žemes, pilis, dvarus, kaimus <…>“4, nors lietuviškame šios privilegijos vertime5 įkaitas neminimas. Lotyniškame PLS Lauryno nuoraše įkaitas (заклад, застава) verčiamas obligatio, pignus, res
_____________________________________________________
1 J. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Kaunas, 1996. P. 156.
2 Išsamiau apie tai: S. Lazutka, E. Gudavičius. I Lietuvos Statuto šaltinių klausimu // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. 1970, t. 11, p. 149–177.
3 Žr.: С. Лазутка, Л. Ульвидайте. Правовые нормы залога в Первом Литовском Статуте (1529 г.) и их источники // Ten pat, 1990, t. 31 (toliau – С. Лазутка, Л. Ульвидайте. Правовые нормы залога), p. 41–52.
4 K. Avižonis. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1994. T. IV, p. 146.
5 Lietuvos istorijos šaltiniai. Vilnius, 1955. T. I, p. 57. |