Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai10 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (10 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 10

ĮKAITAS LDK TEISĖJE IKI PIRMOJO LIETUVOS STATUTO (1529 M.)

STEPONAVIČIENĖ LIRIJA

Sparti prekinių ir ūkinių santykių raida Romoje nulėmė ir naujo civilinės teisės instituto – teisių į svetimus daiktus (iure in re aliena) – atsiradimą ir plėtotę. Tarp tokių svarbiausių teisių minima ir įkaito (įkeitimo) teisė1. Įkaito teisinio instituto raida užtruko keletą šimtmečių: nuo ištakų romėnų teisėje iki teisinių normų brandžiųjų ir vėlyvųjų viduramžių feodaliniuose teisynuose. Nelengva pasakyti, kokią įtaką romėnų, bizantiečių, Vakarų Europos ir kitų šalių teisės normos turėjo įkaito normų formavimuisi LDK. Neabejotinai, bent jau netiesioginį poveikį, darė artimiausių kaimynų – lenkų, rusų – teisės normos, suformuluotos ir įteisintos jų ankstyvesniuose teisynuose. Tiesioginis įkaito (kaip, beje, ir daugelio kitų teisinių institutų) normų šaltinis buvo kunigaikštystėje gyvenusių tautų paprotinė teisė, didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir kiti nutarimai (nuostatai, raštai, patvirtinimai), teismų praktika2.

Įkaito institutas, jo normos LDK teisėje domino nemažą būrį tyrinėtojų3. Šiame straipsnyje, remdamiesi publikuotais šaltiniais, pabandysime išanalizuoti pirmąsias šio teisinio instituto apraiškas LDK norminiuose aktuose ir jo reglamentaciją iki Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) priėmimo.

Įkaito teisė ankstyvuosiuose LDK rašytinės teisės šaltiniuose. Anot K. Avižonio, 1387 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams buvo „<…> leista laisvai paveldėti, valdyti, parduoti, įkeisti [išskirta – L. S.], dovanoti ar naudoti savo tėviškių žemes, pilis, dvarus, kaimus <…>“4, nors lietuviškame šios privilegijos vertime5 įkaitas neminimas. Lotyniškame PLS Lauryno nuoraše įkaitas (заклад, застава) verčiamas obligatio, pignus, res

_____________________________________________________

 

1 J. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Kaunas, 1996. P. 156.

2 Išsamiau apie tai: S. Lazutka, E. Gudavičius. I Lietuvos Statuto šaltinių klausimu // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. 1970, t. 11, p. 149–177.

3 Žr.: С. Лазутка, Л. Ульвидайте. Правовые нормы залога в Первом Литовском Статуте (1529 г.) и их источники // Ten pat, 1990, t. 31 (toliau – С. Лазутка, Л. Ульвидайте. Правовые нормы залога), p. 41–52.

4 K. Avižonis. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1994. T. IV, p. 146.

5 Lietuvos istorijos šaltiniai. Vilnius, 1955. T. I, p. 57.

9

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus