kietininkų žmonos. Šios draugijos buvo perdėm vokiškos ir atliko labai svarbą misiją vokiškumui krašte puoselėti. Dažnai dalyvaudavo VDA (Draugijos užsienio vokiečiams remti) ir buvusios SVG narių organizuojamoje „Winterhilfe“ („Žiemos pagalboje“). Tokiose akcijose aktyviai dalyvavo nuteistojo SVG vado dr. E. Neumanno žmona. 1935 m. rugsėjo 8 d. laiške žmonai dr.
E. Neumann rašė: „Ateinanti žiema jums bus labai karti. Laiku apsižvalgykite. Laiku pagalvokite apie neturtinguosius. Parodykit, kad jūsų pagalba yra didžiosios artimo meilės, o ne propagandos ir efekto siekimo vaisius.“27
Religinės jaunimo sąjungos „Evangelische jungmaennerverein“ (Evangelinė jaunimo sąjunga), „Evang. Jungmaedchenverein“ (Evangelinė mergaičių sąjunga), „Evang. Jugendverband“ (Evangelinė jaunimo draugija), „Christlich Jugendbund“ (Krikščioniško jaunimo sąjunga), „Jungmaenner bund“ (Jaunimo draugija) taip pat buvo organizuojamos dvasininkų arba jų kontroliuojamų jaunimo vadų. Nors šių organizacijų vadams nebuvo oficialiai įsakyta užsiimti politine veikla, labai dažnai po bažnytinių jaunimo draugijų priedanga buvo varomas politinis, priešiškas Lietuvai darbas. Iš viso šioms organizacijoms priklausė 797 nariai28.
Iš paminėtų organizacijų bene svarbiausias vaidmuo teko „Evangelische Jungmaennerverein“, kuriai anksčiau darė įtaką CSA. Iš visų religinių jaunimo sąjungų ji buvo gausiausia ir geriausiai organizuota. Pati organizacija buvo padalyta į dvi dalis: „Jungvolk“, kuriai priklausė jaunesni, ir „Wehrschar“, kuriai priklausė vyresni nariai. „Jungvolk“ sudarė penkios Sippen (vok. giminė), kurioms vadovavo Sippenführer’iai. Vėliau šios institucijos buvo pakeistos atitinkamai į „Fähnlein“ („Vėliavas“) ir „Fähnleinführer’ius“. Šių vienetų vadai tam tikrais laiko tarpais raštu atsiskaitydavo visos organizacijos vadui apie nuveiktą darbą. Iš tokių pranešimų matyti, kad šios sąjungos nariai buvo auklėjami kariškai, atlikinėjo lauko pratimus, naudojamus kariuomenės manevrų metu. Tokie užsiėmimai vykdavo nuolat, net ir vykstant dr. E. Neumanno ir
T. von Sasso bylos teismo procesui. Nuo 1935 m. vienas žinomesnių šios organizacijos vadų buvo
S. Wertens29.
Jokioms sąjungoms nepriklausiusių, savarankiškų jaunimo organizacijų po Kariuomenės teismo sprendimo paskelbimo liko nedaug. Klaipėdos krašte egzistavo, nors leidimo veikti nebuvo gavusi, „Memelländischer Jugendring“ (Klaipėdos krašto jaunimo ratelis). Ji veikė mažomis, 3–4 žmonių kuopelėmis30 ir buvo paplitusi po visą Klaipėdos kraštą. 1937 m. šioje organizacijoje buvo 130 narių31. Uždrausta, bet taip pat veikianti buvo Plikiuose įsikūrusi „Jugendverein“, kuriai priklausė apie 60 narių32. Klaipėdos Smeltės rajone veikė „Jugendgemeinschaft“ (Jaunimo bendruomenė), vienijusi apie 40 narių. Klaipėdos mieste buvo įsikūrusi „Wehrschar Jugendbund“ (Karinė jaunimo sąjunga)33. Be to, čia veikė iš pirmo žvilgsnio beveik nekelianti įtarimo organizacija „Spiel und Singschar“ („Žaidimų ir dainavimo būrys“), turėjusi dar ir kitą, slaptą, pavadinimą „Memelländliche Jugend“ (Klaipėdos krašto jaunimas). 1935 m. rugpjūčio 6 d. buvo sulaikytas kontrabandą gabenantis E. Walter, pas kurį buvo rastas 14-mečio
___
27 1935 m. rugsėjo 14 d. agentūrinis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 500, l. 136.
28 Organizacijų sąrašai // LCVA, f. 378, ap. 12,
b. 463, l. 6.
29 1935 m. sausio 13 d. VSP Klaipėdos apskrities biuletenis Nr. 13 // LCVA, f. 929, ap. 2 (II t.), b. 1027, l. 11–15.
30 1936 m. spalio 17 d. agento Kalender pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 500, l. 144.
31 Organizacijų sąrašai // LCVA, f. 378, ap. 12,
b. 463, l. 4.
32 Ten pat.
33 Ten pat. |
dizainas ir programavimas giriaus