| valstybinėse pradinėse mokyklose mokėsi tik 575 merginos, o jau 1900 m. besimokančiųjų skaičius padidėjo iki 4313. Valstybinės vidurinės mergaičių mokyklos nuo 1860 m. veikė Vilniuje ir Kaune, o nuo 1896 m. – ir Šiauliuose16. XIX–XX a. sandūroje varpininkai įrodinėjo visuomenei, kad moterims reikia mokytis kaip ir vyrams. Kaip priežastį nurodė, kad jos išsilavinusios galėtų įsitraukti į tautinį judėjimą, mat tik nedaugelis jame dalyvauja ir supranta jo reikšmę. Moterims „dabartinės aplinkybės yra palankesnės nei vyrams, nes ne taip ant akių laiko […]. Tad būtinai reikia mums rūpintis apšvietimu mūsų dukterų, kad aiškiau suprastų savus dalykus: savo tikėjimą, savo tautą, savo kraštą, savo neprietelius ir būdą kariavimo su jais“17.
1905 m. Lietuvoje keitėsi vidaus padėtis – tai buvo susiję su Rusijoje kovą carinės vyriausybės išleistu pažadu sušaukti Rusijos Valstybės Dūmą.
Revoliucijai plečiantis, 1905 m. balandžio 5 d. Lietuvos demokratų partija paskelbė atsišaukimą, kuriame buvo išdėstytos 1903 m. Demokratų partijos suvažiavimo numatytos pagrindinės gairės: LDP idealas „yra liuosa ir savo etnografinėse ribose neprigulinti nuo kitų viešpatysčių ir tautų Lietuva, pačių gyventojų valdoma slaptu, betarpišku, visuotiniu, paremtu lygybės pamato balsavimu“18.
Išsilavinusios Lietuvos moterys, būdamos aktyvios Socialdemokratų ir Demokratų partijos narės, veikiamos visuomenės aktyvėjimo ir 1905 m. revoliucijos bei Rusijos ir Lenkijos moterų judėjimo, jau 1905 m. pavasarį pradėjo organizuoti susirinkimus, pasitarimus. 1905 m. birželio13 d. gegužinėje Šiauliuose, Zubovo dvare, Liudvikos Didžiulienės ir kitų moterų aktyvisčių buvo sukviestas susirinkimas. Jame dalyvavo 50 moterų inteligenčių. Moterys išklausė L. Didžiulienės, S. Didžiulytės, J. Juškytės, Zubovienės pranešimus apie moters padėtį Lietuvoje, apie rusių, lenkių moterų kovą už lygiateisiškumą. Susirinkimo dalyvės taip pat susipažino su rusių moterų susivienijimo „Moterų lygiateisiškumo sąjunga“ programa. Inteligentės svarstė, ar reikia prisijungti prie Rusijos ir Lenkijos moterų judėjimų. Nutarimo nepriėmė. Susirinkimo dalyvės nutarė įkurti Informacinį centrą Šiauliuose, kuris rinktų ir platintų medžiagą apie moterų judėjimus kitose valstybėse, tačiau, svarstydamos organizacijos įkūrimo klausimą, suskilo, nes nesutarė dėl jos įkūrimo laiko. Dalis susirinkusiųjų reikalavo „tuojau sutverti pamatus naujos organizacijos“19. Likusios manė, kad reikia parengti įstatus ir sušaukti suvažiavimą. Nutarus įkurti Informacinį centrą Šiauliuose, kuris rinktų ir platintų medžiagą apie moterų judėjimus kitose valstybėse, susirinkimas pasibaigė. Jo dalyvės, siekusios įkurti moterų organizaciją, vakare Šiaulių teatre priėmė nutarimą: „Reikia susirinkti ne vėliau kaip po mėnesio ir susiorganizuoti, susivienyti vardan teorinės, ekonominės ir politinės laisvės […] platinti apšvietimą, tautiškumą ir politinį susipratimą“20. Informaciniam centrui buvo pavesta būti tarpininku tarp nesutariančių moterų inteligenčių bei sušaukti bendrą susirinkimą ir parengti susirinkimo programos projektą. Informacinis centras veiklą pradėjo po 2 savaičių21.
16 Moterų klausimas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1981, t. 8, (toliau LTE), p. 179.
17 Cit. Aleksandravicius E., Kulakauskas E. Caru valdžioje Lietuva XIX amžiuje. Vilnius, 1996. P. 359.
18 A. Dambrauskas. Keli žodžiai apie apšvietimą mergaičių // Tėvynės sargas, 1900, Nr. 10/11.
19 S. Kairys. Lietuva budo. New York, 1957 (toliau S. Kairys, Lietuva), p. 260.
20 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, f. 423, l. 268.
21 Ten pat, p. 267. |
dizainas ir programavimas giriaus