| me. Šiai mūsų nuostatai neprieštarauja ir tas faktas, kad Mikalojaus įpėdinių bei vaikaičių socialinė padėtis neabejotinai buvo aukštesnė. Jų aukštą statusą būtų galima sieti su Kantauto žemėvaldos paveldėjimu.
Jono Šemetaičio giminės šaka (pirmoji genealoginė lentelė)
Vyresnysis Šemetos Nemeikaičio sūnus Jonas, minimas 1488 m. kaip dk Kazimiero dvarionis24, prieš 1495 m. jau buvo miręs25. Jono žmonos vardas šaltiniuose neminimas, o jų sūnus Jurgis tiesiogiai įvardytas tik vieninteliame dokumente. Tiesa, jame pateikta informacija yra nepaprastai įdomi. 1517 m. LDK žemės maršalka ir Slonimo laikytojas Jonas Mikalojaitis Radvila, padedamas valdovo maršalkos, sekretoriaus ir Šiaulių laikytojo Mikalojaus Miknaičio Račkaičio, sprendė Miklašo ir Lenarto Butkaičių našlių Afros ir Marušos ginčą dėl Ditvos dvaro valdų bei miško, buvusio šalia Vosyliškio. Valdoms atriboti Afra Lenartienė Butkaitienė pasirinko patikėtinį – „poną“ Jurgį Šemetą26. Kaip rodo J. Glinkos atlikti Galigino giminės genealogijos tyrimai, beveik visi byloje minimi asmenys buvo kilę iš šios giminės27 Šis dokumentas ypač svarbus tuo, kad čia, ko gero, paskutinį kartą matomas Šemetų ryšys su Ditvos valda. XVI a. 3–5-ojo dešimtmečių šaltiniuose Šemetos dažniausiai vadinami Slonimo bajorais. 1528 m. kariuomenės surašyme Slonimo bajorų sąraše minimi „Jurgio Šemetos vaikai“. Tad jie turėjo būti jauni, bent jau vienas iš jų, matyt, buvo pilnametis28.
Apytikrę Jurgio Šemetos mirties datą galime nustatyti iš jo žmonos gyvenimo aplinkybių. J. Šemeta buvo vedęs Margaritą29 Budilaitę, kuri vėliau ištekėjo už dar vieno Galigino giminės palikuonio – Jono Jundilos. Pastarasis 1522 m. dar gyveno30, bet 1528 m. pradžioje tikrai jau buvo miręs31. Su šiuo vyru M. Budilaitė susilaukė sūnaus Juozapo. O su Jurgiu Šemeta ji turėjo 3 vaikus: Joną, Martyną ir Oną32. Šaltiniai mini, kad M. Budilaitė dar buvo gyva 1542 m. birželio 25 d.33 Tad tikėtina, kad Jurgis Šemeta mirė XVI a. 2–3-iojo dešimtmečių sandūroje.
Regis, jauniausias Jurgio ir Margaritos Šemetų vaikas buvo duktė Ona, aktuose minima apie 1565–1572 m. Ji ištekėjo už Ščasno Jonaičio Skinderio ir jau 1572 m. vadinama našle34.
Valdovo dvarionis35 Martynas Šemeta, šaltiniuose minimas tarp 1536–1569 m., buvo ve
---
24 Русская историческая библиотека: Литовская Метрика. Санкт-Петербург, 1910 (toliau – РИБ),
т. 27, с. 256.
25 Акты Литовско–русского государства / Изд.
М. В. Довнар-Запольским. Москва, 1899, вып. I, c. 74; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 51, 52. Neaišku, kodėl K. Pietkiewiczius šią Šemetų šaką veda ne nuo Jono Šemetaičio, o nuo jo vienintelio sūnaus Jurgio.
26 РИБ. Петербург, 1903, т. 20, с. 459–461.
27 Glinka J. Ród Klausucia, cz. I, genealoginė lentelė.
28 РИБ. Петроград, 1915, т. 33, с. 39, 94. Tai, kad jie buvo jauni, liudija įrašas „Юрия Шеметовича дети“.
29 Šaltiniuose jos vardas rašomas dvejopai: Margarita (žr.: LM (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga. Vilnius, 2001, p. 42–44, nr. 38; LM (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga. Vilnius, 2003, p. 175, nr. 274; Marina (žr.: Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga. Vilnius, 1995 (toliau – LM. 6-oji TBK), p. 219, nr. 308; LM. 4-oji TBK, p. 219, nr. 254. Gali būti, kad abu šie vardai buvo traktuojami kaip sinonimai: Margarita – graikiškai „perlas“; Marina – lotyniškai „jūros, jūrų, jūrinis“. Be to, Margaritos ir Marinos vardadieniai sutampa (abu kovo 13 ir liepos 30 dienomis).
30 Glinka J. Ród Klausucia, cz. I, genealoginė lentelė.
31 1528 m. sausio 27 d. byla atskleidžia, jog tuomet Jonas Jundila jau buvo miręs, nes čia aptariami klausimai, susiję su jo testamentu, kuriame minimas J. Jundilos ir M. Budilaitės sūnus Juozapas. Žr.: LM. 4-oji TBK,
p. 219, nr. 254.
32 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 52; Boniecki A. Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem XV i XVI w. Warszawa, 1887 (toliau – Boniecki A. Poczet), s. 344.
Žr. šio darbo 28 išn.
33 LM. 6-oji TBK, p. 219, nr. 308.
34 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53.
35 Taip vadinamas 1542 m. Žr.: LM. 6-oji TBK, p. 217, nr. 305. |
dizainas ir programavimas giriaus