vių organizacijų, kompromituojant jų vadus ir jų veiklą.“26 

Daugiausia dėmesio KGB skyrė VLIK’ui, kaip įtakingiausiai išeivijos jėgai, ir Santarai-Šviesai dėl poveikio per įvairius kontaktus su Lietuvoje gyvenusiais lietuviais. Kompromituojant išeivius pabrėžtas vadų valdžios siekimas, karjerizmas ir taip gilinami prieštaravimai tarp konkuruojančių organizacijų. Paviešinant tikras ar tariamas išeivių ydas buvo menkinamas moralinis išeivijos lyderių autoritetas, verčiant abejoti jų galimybėmis atstovauti ir vadovauti Lietuvos laisvinimo veiklai. Kompromituojant išeivius Lietuvoje, siekiama riboti jų kontaktus ir mažinti paramos bei idėjų poveikį. Svarbią vietą vykdant propagandines ir kompromitavimo akcijas užėmė Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugija „Tėviškė“. Vienas jos tikslų – „demaskuoti antikomunizmą, buržuazinės moralės veidą, duoti atkirtį buržuazinei propagandai“27. Tai įvairios propagandinės akcijos, knygų, straipsnių spausdinimas ir platinimas. Ši draugija prisidėjo prie propagandinių
J. Jakaičio28, V. Minioto29, J. Mikuckio30, V. Alseikos31  knygų spausdinimo bei platinimo. Šių knygų autoriai, galėję iš arti susipažinti su išeivių organizacijomis, atskleidė tarp jų egzistuojančius prieštaravimus, tariamą jų valdžios troškimą, godumą, parsidavimą ir tarnavimą JAV. KGB, norėdamas pagilinti prieštaravimus tarp organizacijų, paviešindavo jas kompromituojančią informaciją ir kėlė abipusį nepasitikėjimą. VLIK’ui išsiųstas laiškas, kuris atskleidė slaptas tautininkų partijos derybas su VLIK’ui oponuojančia Lietuvos diplomatų kolegija. Kilo didžiulis skandalas ir trintis tarp abiejų grupuočių. Paviešintas V. Rastenio laiškas VLIK’o nariui
B. Šidiškiui, kuriame neigiamai apibūdinta Krikščionių demokratų partiją ir jos planai kurti grupę, kuri oponuotų VLIK’ui. Šio laiško kopijos nusiųstos VLIK’o nariams ir t. t. Tai irgi turėjo didinti organizacijų tarpusavio nepasitikėjimą ir įtampą palaikant santykius. Vienas svarbiausių išeivių kovos su sovietine valdžia ginklų buvo radijo stotys – „Vatikano radijas“, „Amerikos balsas“, „Svoboda“ (Laisvė). Su joms kovota ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir propaganda. Spaudoje šios radijo stotys vaizduotos kaip nepatikimos, skleidžiančios melą, sureikšminamos įvairios faktinės jų klaidos arba suniekinami laidose minimi asmenys.

Be šmeižto kampanijų, KGB naudodavo ir kitas kompromitavimo formas. KGB siekė nuslėpti savo vaidmenį kompromitavimo akcijose, kad jos atrodytų patikimos, todėl vykdė jas per kitus asmenis, kurie ne visada žinodavo atlieką svetimą darbą. Jeigu nepavykdavo agentūrinės kombinacijos apšmeižti asmenį, KGB klastodavo laiškus, parašus. KGB sąmoningai siekė kompromitavimo akcijas pateikti visuomenės protesto forma, „kad informacija apie jų nusikaltimus ir amoralų elgesį neįžiebtų antisovietinių akcijų“32. Ypač dažnai klastotės ir „tikinčiųjų“ laiškai naudoti prieš aktyviausius kunigus J. Zdebskį, B. Laurinavičių, S. Tamkevičių, taip pat prieš TTGKK ir „Kroniką“. J. Zdebskio kompromitavimo planuose nurodyta: „Šlavantų gyventojų vardu parengti laišką dvasininko vadovybei, vyskupui Pavilioniui ir RRT (Re

---

26 LKP CK apie žurnalą „Nemuno kraštas“. LYA,
f. K-1, ap. 49, b. 289, l. 289.

27 „Tėviškės“ perspektyvinis darbo planas vykdant Lietuvos KP CK plenumo nutarimą „Dėl respublikos partinės organizacijos uždavinių, gerinant dorovinį gyventojų auklėjimą“. LYA, f. K-3, ap. 1, b. 101, l. 2.

28 Jakaitis J. Išdavystės keliu. Vilnius, 1976.

29 Miniotas V. Atsargiai, Balfas. Vilnius, 1976.

30 Mikuckis J. Šioje ir anoje pusėje. Vilnius, 1974.

31 Alseika A. Trys dešimtmečiai emigracijoje. Nuo Roitlingeno iki Niujorko. Vilnius, 1977.

32 Бобков Ф. Д. Тезисы доклада: Идеологическая диверсия импнриализма против СССР и деятельность органов КГБ по борьбе с ней.LYA, f. K-1, ap. 10, b. 325, l. 33.