Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai16 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (16 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 16
to bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomame Karpių archyve viename iš registrų paminėtas Benediktas Karpis, 1603 m. valdęs Guostagalį arba žemę, besiribojančią su Guostagaliu9. Vėliau išlikusiuose dokumentų registruose konkrečių duomenų apie Karpių valdų plėtimąsi XVII a. skaičius nuolat didėja, pradedant 1610 m., kai Vaclovas Karpis įgijo iš Andriaus Lasockio teisę pirkti Pašokinės valdas, o iš Jono Jonaičio Volminskio – Kauklių arba Užagių (na wies Uzogie) kaimą10 . O Kurtuvėnų tijūnijoje Naujadvario seniūno pareigas ėjęs (1595 m.) minimas Mikalojus Jonaitis Karpis (žmona Kotryna Stanislovaitė Skaševskytė)11. Giminės valdos plėtėsi XVII a. Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, o XVIII a. giminės centru tapo Joniškėlio dvaras, buvęs juo ir XIX–XX pirmojoje pusėje. Minėtame testamente Ignas Karpis išvardijo Karpių valdomus dvarus, kurių valstiečius atleido iš baudžiavos: Joniškėlio, Gustonių, Senkonių, Nairių, Klovainių, Linkuvos, Miškaičių, Rimkūnų, Palėvenio, Liasų ir Maliūnų, Naujamiesčio, Zubriškių, Preibių-Paežerių bei Daugelionių, priklausę Joniškėlio administracijai. Rėkyvos dvaras, Igno Karpio testamentu įvertintas 800 tūkst. lenkiškųjų auksinų (lenk. Au), buvo jo atiduotas valdyti Jodaičių seniūnui Pranciškui Karpiui iki gyvos galvos. Visi šie dvarai buvo užrašyti paveldėtojui Raseinių karūžaičiui Eustachijui Karpiui, o likę – seserims (Blagoslovenės ir Kedulių Varšuvos kunigaikštystėje ir Ružionių bei Gorių dvarai Vilniaus vaivadijoje su rūmais ir namu Vilniuje, kilnojamuoju turtu Sužionyse – Marijonai Pliaterienei ir Smūžiškių, Apytalaukės-Kninių, Rimeikių, Devaniškių bei Kriaunelių – Karpytei-Tiškevičienei)12. Dvarai buvo suskirstyti į raktus, raktuose buvo palivarkai ir kaimai. Apie juos galima spręsti iš įvairių dokumentų, bet ūkinei situacijai įvertinti reikšmingiausi yra dvarų inventoriai. Deja, išlikę Karpių dvarų inventoriai yra nepilni ir pavieniai, iš jų neįmanoma susidaryti bent kiek išsamesnį dvarų ekonominės raidos XIX a. vertinimą.

Straipsnyje aptarsime išlikusį Senkonių raktui, vienam iš daugelio Karpių dvarų administracinių vienetų, priklausiusio Senkonių palivarko žemės matavimo (mierczy), t. y. geometrinį 1811 m. inventorių13. Žemės matavimai visuose rakto kaimuose, Senkonių ir Čeniškių palivarkuose, Upytės pavieto ribožemių kamarninko P. Litkevičiaus daryti labai smulkiai, pagal žemės rūšį ir kokybę, remiantis trilauke sėjomaina palivarko ir valstiečių kaimų sodybiniuose sklypuose, valakais, margais, rykštėmis ir rykštelėmis, santykiu 100 rykštelių = 1 rykštei, 300 rykščių = 1 margui14. Aiškumo ir sulyginimo dėlei rykštelės, rykštės ir valakai mūsų buvo perskaičiuoti margais.

Inventoriaus duomenų struktūra. Pagal informacijos apimtį Senkonių palivarko inventorių galima priskirti prie pilnųjų stambiųjų dvarų inventorių tipo. Jame yra:

1) detali žemės rūšių, kokybės ir kiekio išklotinė dvare ir kiekviename valstiečio ūkyje,

2) kiekvieno kiemo kategorija, vyrų ir moterų skaičius ūkyje, jų vardai, šeimyninė priklausomybė, amžius, samdiniai, jų vardai ir amžius,

3) kiemui priklausantys galvijai pagal rūšį ir kategoriją,

4) kiekvieno kiemo valdomų žemių kategorija, kokybė, įskaitant trilaukio dalis,

5) pasėlių kiekis visuose trijuose sėjomainos laukuose, neminint pūdymui paliktos žemės,

6) valstiečių prievolės dvarui: piniginės, atodirbinės ir natūra,

7) atskiriems ūkininkams išduotų dvaro arklių bei jaučių ir pasėlių kiekis.

Be šių duomenų, nurodytas smuklių kiekis palivarke, valstiečių ūkiai išvardyti pagal kaimus ir esantys užusieniuose. Gale pateikti suminiai jų

___

9 VUB RS, f. 8, b. 2423, l. 2.

10 Ten pat, l. 3.

11 Ten pat, f. 7. Žemaičių žemės teismo aktų knyga. 1595 m. Dok. 266, l. 146 v., dok. 284, l. 153 v.

12 VUB RS, f. 8, b. 2607, l. 3 v.–7 (vert. į rusų k.).

13 Ten pat, b. 1727, l. 31.

14 Ten pat.

32

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus