| išimčių Lietuvai. Esą nereikia pervertinti Čekoslovakijos eksporto į Lietuvą reikšmės: „Kokių išimčių galėtume padaryti, būdami čekoslovakų vietoje mes patys, jei turėtume reikalo su šalimi, kuri mūsų eksporto statistikoje figūruotų kaip 0,01–0,1 proc.“34 J. Aukštuolis buvo tos nuomonės, kad 1932 m. spalį Lietuva dar nebuvo pasirengusi oficialioms deryboms su Čekoslovakijos vyriausybe, nes muitų nuolaidų jai tikrai nebūtų suteikta, o kalbant apie kontingentus reikėtų žinoti, ar tikrai juos įvykdytų. Svarbiausias vaidmuo prekybos santykiuose turėtų tekti pačioms įmonėms: „Be jų pasisakymo mūsų oficialios pastangos bergždžios ir teoriškos“35.
Tik 1932 m. lapkritį Čekoslovakijos oficialieji asmenys sutiko pradėti derybas su Lietuvos delegacija. Viename iš Čekoslovakijos oficialiųjų asmenų posėdžių buvo gana skeptiškai įvertintas Lietuvos pageidavimas pradėti derybas: „Mes juk negalėjome neleisti atvykti šiai delegacijai, kuri teigia, kad su mumis turi aptarti tolesnius santykius naujais pagrindais“36.
Pirmasis derybų posėdis prasidėjo 1932 m. lapkričio 10 d. Jame Lietuvai atstovavo naujai paskirtas pasiuntiniu J. Aukštuolis, V. Čečeta, J. Norkaitis ir Ekonomikos departamento vadovas S. Kuzminskas, o Čekoslovakijos delegaciją sudarė septyni asmenys (Ekonominės sekcijos vadovas J. Friedmanas, jo pavaduotojas A. Štangleris ir kiti). J. Aukštuolis išdėstė tokius pageidavimus: 1) suteikti konkrečius kontingentus pagrindinėms Lietuvos įvežamoms prekėms, 2) atsižvelgiant į prekybos balanso pasyvumą Lietuvai, pamažu išlyginti prekybos balansą. Dėl pirmojo Lietuvos pageidavimo Čekoslovakijos atstovų buvo pareikšta, jog tai esanti delikati problema kitų importuotojų atžvilgiu, ir kartu buvo leista suprasti, kad jie nemato jokios to prasmės. Į antrąjį pageidavimą A. Štangleris atsakė, jog to nebūtų galima pasiekti iš karto, tai esanti problema, kuri turėtų spręstis pamažu ir, atsižvelgiant į esamą padėtį, buvo paprašyta supratimo. Kartu Čekoslovakijos delegacijos vadovas A. Štangleris buvo įsitikinęs, jog Lietuva turėtų atsižvelgti į sudėtingą tarptautinės prekybos situaciją, ir pridūrė, kad tokie reikalavimai esą per ankstyvi ir apie įsipareigojimus neturėtų būti kalbama37.
Lapkričio 11 dieną Lietuvos delegacija, norėdama dar kartą išdėstyti savo poziciją, įteikė A. Štangleriui memorandumą: „Šiandien Čekoslovakijos įvestieji importo varžymai panaikina prekybos sutarties garantuotas laisves [...]. Reikalaudama garantuoti tam tikrą importo kiekį Lietuvos prekėms, Lietuvos delegacija tereikalauja atstatyti tokias pat laisvas sąlygas, kokias Čekoslovakija turi Lietuvoje“38.
Derybos buvo atnaujintos lapkričio 12 dieną (antrasis posėdis) – jose būta ryškių nuomonių skirtumų ir tam tikros įtampos. Čekos
___
34 J. Aukštuolio pranešimas Ekonomikos departamento direktoriui S. Kuzminskui 1932 10 18 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 55.
35 J. Aukštuolis S. Kuzminskui priminė ir savo asmeninius veiksmus: „Jau ne kartą esu rašęs „Maistui“, „Pienocentrui“, kad norint geriau išnaudoti čekoslovakų rinką, būtinai reikėtų pačių mūsų atstovams atvykti čia ir susipažinti su vietos dabartinėmis sąlygomis, dėl kurių mūsų firmos dezorientuotos“. Jis apgailestavo, kad Lietuva negalinti tiekti tokių prekių, kurių reikėtų Čekoslovakijos rinkai. J. Aukštuolio pranešimas Ekonomikos departamento direktoriui S. Kuzminskui 1932 10 18 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 55.
36 Derybų protokolas II 1932 11 15 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 131.179.
37 Derybų protokolas 1932 11 11 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 129.939.
Pasiuntinio J. Aukštuolio pranešimas ministrui D. Zauniui 1932 11 17 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 28.
38 Pasiuntinio J. Aukštuolio pranešimas ministrui D. Zauniui 1932 11 17 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 108, l. 29. |
dizainas ir programavimas giriaus