Visų šių tendencijų apibendrinimu, o kartu ir nauju Lietuvos kultūros istorijos modeliu, reikėtų laikyti E.Gudavičius suformuluotą Lietuvos europeizacijos koncepciją³⁰. Europeizacijos konkreti išraiška buvo įvairiakalbiai Lietuvos kultūros variantai³¹, tarp jų ir – konkurentus sugebėjęs įveikti – lenkiškasis Lietuvos kultūros modelis, pavertęs Lietuvos kultūrą “antrąja lenkų civilizacijos laida”³². Vis dėlto LDK, kaip istorinis subjektas išliko iki pat 1795 m. Šiuo požiūriu lenkų istoriko J. Bardacho tyrimai yra svarbesni lietuvių istorinei perspektyvai labiau nei pati lietuvių istoriografija. Būtent šis istorikas sureikšmino XVIII a. pabaigos Lietuvos savarankiškumo siužetą – Gegužės 3-os d. konstitucijos pataisą“Abiejų Tautų savitarpio įsipareigojimus“ (“Zaręczenie wzajemne Obojga Narodów”). J. Bardacho manymu, Lietuvos 1791- ųjų metų karta ir jos veikla tapo atspirties tašku Lietuvos savarankiškumo aspiracijoms per visą XIX a. ir net Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 1918 m.³³ Šiuolaikinės istoriografijos poslinkiai verčia LDK ir jos sostinės Vilniaus istorijoje ne tiek ieškoti grynųjų “lietuvybės” apraiškų, o įvesti visą daugiakultūrį ir daugiakalbį jo paveldą į lietuvių istorinės sąmonės perspektyvas. Antra vertus šis konceptas atveria naujas istorinės sąmonės perspektyvas kitoms su LDK istorija save siedinančioms tautoms, ypač Lietuvos ir Vilniaus lenkams. To nebuvo įmanoma padaryti tol, kol vyraujantis Lietuvos kultūros istorijos modelis rėmėsi baltofilinėmis S.Daukanto ar lituanocentrinėmis A.Šapokos koncepcijomis. Tol, kol 1385 metai buvo laikomi Lietuvos nelaimių pradžia, tol Lietuvos lenkams, o ir kitoms tautoms, nuoseklios vietos Lietuvos kultūros panoramoje negalėjo būti.

4. Naujos prielaidos Lietuvos lenkų istorinės sąmonės perspektyvoms

Šiuolaikinė lietuvių istoriografija nemažai nuveikė įvesdama į XIXa. Lietuvos visuomenės panoramą ar net tautinį lietuvių atgimimą lenkiakalbę bajoriją³⁴. Jau vien šis istoriografijos dėmesys,

³⁰ E. Gudavičius. Lietuvos pritapimo prie Europos istorinė perspektyva. – Lietuvos mokslas, 1995, t. 3, kn. 6, p. 4-17; Idem. “Pastumtos kortų kaladės” dėsnis. – Lietuvos istorijos studijos, 1997, nr. 4, p. 35-43; Idem. Europa ir Lietuva kultūros ir civilizacijos tipologijų požiūrių. – Istoriografija ir atvira visuomenė, Vilnius, 1998, p.182-207.

³¹ Apie tai plačiau žr.: A. Bumblauskas. Dėl Lietuvos DK civilizacijos pobūdžio. – Kultūros barai, 1994, nr.10, p. 63-70; Idem. Kolizje historiograficzne w kwestii charakterystyki Wielkiego Księstwa Litewskiego. – Lithuania, 1995, nr. 1 (14), p. 29-46. Papildytas ir pakoreguotas variantas: Idem. Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės civilizacijos pobūdžio. – Lietuvos istorijos studijos, 1996, nr. 3, p.9 – 28. Plg.: D. Kuolys. Visuomenės raidos projekcijos XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje. – Senoji Lietuvos literatūra. Knyga 5: Šešioliktojo amžiaus raštija, Vilnius, 2000, p. 9 – 23.

³² E.Gudavičius. Lietuvių tautos ankstyvieji amžiai, p. 57 – 60; Idem. Lenkijos vaidmuo europeizuojantis Lietuvai. – Kultūros barai, 1998, nr. 11, p.72 – 76; nr.12, p. 64 – 67; Idem. Jak pojawił się model europejskiej kultury Litwinów. – Lithuania, 1999, nr. 1/2 (30 / 31), p. 47 – 50. Žr. taip pat: Bumblauskas A. Polonizacja Litwy jako problem w historiografii. - Lithuania, 1999, nr. 1 / 2 (30/31), p.44 – 46.

³³ J. Bardach. Konstytucja 3 maja a unia polsko-litewska. – Przegląd historyczny, 1991, t. 82, zesz. 3-4, p. 383-410; Idem. Konstytucja 3 Maja a Zaręczenue Wzajemne Obojga Narodów z 20 X 1791 roku. – Lithuania, 1991, nr. 3 (4), p. 23-32; Idem. Konstytucja 3 Maja a Zaręczenue Wzajemne Obojga Narodów 1791 roku - Studia iuridica, 1992, t. 24, p. 26; Idem. Keletas pastabų apie Gegužės 3-iosios Konstituciją. – Šiaurės Atėnai, 2000, gegužės 6, nr. 17 (507), p.10.

³⁴ A. Kulakauskas. Lietuvos bajorija ir lietuvių tautinis bei valstybinis atbudimas. – Literatūros teorijos ir ryšių problemos. Etnosocialinė ir kultūrinė situacija XIX amžiaus Lietuvoje, Vilnius, 1989; E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas. Lietuva XIX amžiuje.- Baltos lankos, 1991, nr. 1; E. Aleksandravičius. XIX amžiaus profiliai. – Vilnius, 1993; E. Aleksandravičius. Lietuvių atgimimo kultūra. XIX a. vidurys. – Vilnius, 1994; A. Kulakauskas. Nuo Didžiosios Kunigaikštystės iki Respublikos: Lietuvos etnopolitinės raidos XIX amžiuje bruožai. – Kultūros barai, 1995, nr. 1; E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas. Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje. – Vilnius, 1996. Kaip istoriografinė apžvalga: V. Botyrius. Lietuvių tapatybė: bajoriška kontreformacija. – Naujasis Židinys – Aidai, 1995, nr.5, p.391-397.