Pažymėtina, kad ir Lenkijos miestuose „kodeksų formuluotės dažnai prasilenkdavo su praktika“69 . Nors moters veiksnumą varžantį teisminio atstovavimo principą amžininkai laikė teorine miesto teisės nuostata70 , tačiau istorikų tyrinėjimai atskleidžia visai kitokias XV–XVII a. realijas. Šaltiniai liudija, jog miestietės pačios keldavo ieškinius, dalyvaudavo teismuose, sudarydavo turtinius sandorius, laiduodavo, atlikdavo įvairius teisinius veiksmus, tapdavo testamentų vykdytojomis, mažamečių globėjomis ir pan.71

Vilniaus ir Kauno teisinio gyvenimo rezonansai. Tačiau grįžkime į Lietuvą. Atidesnė XVI a. pirmosios pusės teisinių šaltinių analizė liudija ne tik teisminio moters atstovavimo nuostatos taikymą Vilniuje ir Kaune, bet lygia greta išryškina ir amorfišką to taikymo pobūdį. Tai rodo jau mano pastebėtas paties principo nenuoseklumas: tam tikrais atvejais moteriškos lyties atstovavimui reikėjo atskiro pagrindimo72 , našlė pati galėjo rinktis įgaliotinį ir pan. Vis dėlto amorfiškumo įspūdį labiausiai sustiprina bendras teisinio gyvenimo kontekstas. Gyvenimo, kurio modernėjimo kontūrus ženklino net žemiausioje grandyje vis plačiau įsigalintis rašytinis dokumentas, o intensyvumą liudijo faktas, jog teisinėse peripetijose jau visuotinai buvo neapsieinama be patyrusio prokuratoriaus paslaugų73 . Tą rodo ir akivaizdi aplinkybė, jog XVI a. pirmojoje pusėje buvo nusistovėjęs tokius įgaliojimus suteikiančio dokumento formuliaras. Kartais siauresni ar platesni įgaliojimai būdavo tiesiog įrašomi į bylos aktą arba fiksuojami atskirai, neretai jį papildant prierašu, jog vienas ar kitas teisminis atstovas „įgaliojimą priėmė“74 . Kad Kaunas šia prasme nebuvo išimtis, liudija 1536 m. rugsėjo 9 d. Žygimanto Senojo rašte Vilniaus miestui esantis nurodymas, jog „Vilniaus miestiečiams, Magdeburgo teismo [jurisdikcijoje] esantiems, turi būti vietinis arba svetimšalis prokuratorius [duotas], kas [iš miestiečių to] pageidaus bei savo

69 Karpiński A. Kobieta w mieście polskim w drugiej połowie XVI i w XVII wieku. Warszawa, 1995, s. 26.

70 Groicki B. Tytuły prawa majdeburskiego / wyd. K. Koranyi. Warszawa, 1954, s. 195–196, 198, 200; Bukowska K. Orzecznictwo krakowskich sądów wyższych w sporach o nieruchomości miejskie XVI–XVIII w. Warszawa, 1967, s. 79.

71 Karpiński A. Kobieta w mieście polskim…, s. 22–27. Pavyzdžiui, H. Samsonowiczus yra paskaičiavęs, kad 1515 m. Krokuvos taryboje iš 230-ies čia tais metais bylas vedusių asmenų net 1/5 sudarė moterys – Samsonowicz H. Życie miasta średniowiecznego. Warszawa, 1970, s. 125–126. Taip pat žr.: Samsonowicz H. Kobiety w miastach późnego średniowiecza, s. 159–168; Sędek M. Czy uprawnienia majątkowe kobiet w starej Warszawie odpowiadały zasadom prawa chełmińskiego // Warszawa średniowieczna. Zesz. 1: Studia warszawskie. Warszawa, 1972, t. XIII, s. 139–140; Bogucka M. Rodzina w polskim mieście XVI–XVII wieku: wprowadzenie w problematykę // Przegląd historyczny. 1983, t. LXXIV, zesz. 3, s. 500–501.

72 1542 m. Kauno taryboje buvo atidėtas anksčiau priteistų pinigų išmokėjimas, nes vilniečiams ieškovams atstovaujantis Mikalojus Mackavičius negalėjo teigiamai atsakyti į priešingos šalies klausimą, ar jis turįs savo sesers ir kitų kraujo giminaičių įgaliojimą: an Nicolaus etiam haberet plenipotentiam suae sororis et consanguineorum nomine – KM, Nr. 563, l. 219v.

73 Kiaupa Z., Kiaupienл J., Kunceviиius A.. Lietuvos istorija…, p. 211; Gudavičius E. Lietuvos istorija…, p. 423.

74 Antai suolininkas J. Kojala zdal ot sebe moc vokiškajam miesto raštininkui Stanislovui – VUMB RS. F. 7. Kauno vaito 1544 m. knyga (toliau – KV1544), Nr. 452, l. 56v; M. Pavirpis hat in der aller besten form und gestalt czu seinem volmechtigen gemacht pavaiskį Joną – Ten pat, Nr. 657, l. 85; A. Bumkas učinil ot sebe mocarem M. Grubą – Ten pat, Nr. 662, l. 86; L. Nešukaitis podal swoje moc kailiadirbiui Šimkui – Ten pat, Nr. 670, l. 87; E. Vaišnarienė podala tu moc broliui Jokūbui Mikalojaičiui – VUMB RS. F. 7. Kauno vaito 1545 m. knyga (toliau – KV1545), Nr. 317, l. 50v; Zofija Mykolienė podala mocz swoije Motiejui Eichvilavičiui – Ten pat, Nr. 370, l. 57; M. Dargis podal moc M. Petraševičiui – Ten pat, Nr. 513, l. 78; E. Košinska podala thu mocz sswae sūnui, pavesdama atstovauti jai konkrečioje byloje – Ten pat, Nr. 958, l. 141; Darata Baltrušienė hat gesagt und geordinirt wie recht zu ihre[n]…vertreter aller ihrer sachen Joną Sinką – KM, Nr. 34, l. 83; Vilniaus tarėjas Jokūbas statuit, elegit et ordinavit… in suum verum legitimum… tuto(re)m et defenso(re)m, plenipotentem M. Kancerį – Ten pat, Nr. 396, l. 170; L. Lindenano našlė Ona constituit, elegit et ordinavit savo ir savo vaikų globėjais bei įgaliotiniais M. Heiną ir K. Liubnerį – Ten pat, Nr. 449, l. 189 ir kt.