| ma, kad jo žmona buvo LDK žemės maršalkos Mikalojaus Kęsgailos duktė Ona Kęsgailaitė (mirusi po 1524 m.). Išmirus tiesioginiams Kęsgailų palikuonims, Onos ir jos sesers Barboros Andrienės Zavišienės vaikai paveldėjo visą Kęsgailų turtą. Taigi Šemetų giminės jaunesnioji šaka, dar XV a. pabaigoje tapusi iškilesnė, XVI a. giminėje ėmė aiškiai vyrauti. Tiksli Stanislovo Šemetos mirties data nėra žinoma, tačiau 1524 m. jis nebegyveno71. Tais metais jo sūnūs Merkelis ir Stanislovas kartu su motina Ona Kęsgailaite ir dėde Jonu Šemeta fundavo bažnyčią savo Gniezno valdoje (Volkovysko paviete)72.
M. Stryjkowskio žiniomis, Stanislovas Šemeta buvo „Kauno ponas“, dalyvavęs XV–XVI a. sandūros karuose su Maskva. Tačiau neaišku, kiek šiomis žiniomis galima pasitikėti73.
Merkelis Stanislovaitis Šemeta šaltiniuose minimas 1524–1570 m.74 Jis buvo vedęs du kartus. Pirmąja jo žmona tapo Elžbieta Jonaitė Hlebavičiūtė. Beje, vienas iš šių vedybų motyvų galėjo būti ir Šemetų siekis atgauti dalį Kantauto valdų, kurias E. Hlebavičiūtė paveldėjo kaip motiniją75. Su E. Hlebavičiūte M. Šemeta susilaukė sūnaus Merkelio. Antrąja žmona tapo Bogumila Adomaitė Pritulisaitė76. Su ja Merkelis Stanislovaitis susilaukė trijų vaikų: Vaclovo, Jono ir Kristinos77. Istoriografijoje niekur neužfiksuotas 1570 m. lapkričio 1 d. Merkelio Šemetos testamentas, saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, atskleidė, jog Merkelis turėjo dar vieną dukterį, vardu Olžuchna (?), kurios motinos vardo mums nustatyti nepavyko78.
Merkelis Stanislovaitis yra pirmasis asmuo iš Šemetų giminės, apie kurio visuomeninę karjerą galime kalbėti remdamiesi jo turėtų pareigybių nominacijomis. 1528 m. jis kartu su broliu Stanislovu minimas „antrajame LDK ponų sąraše“79. Dar nepaveldėję Kęsgailų turto abu broliai apie svarbiausius valstybės nutarimus (kariuomenės šaukimą, sidabrinės rinkimą ir pan.) buvo supažindinami iš valdovo kanceliarijos siunčiamais asmeniniais raštais80.
___
71 Pergamentų katalogas, p. 116.
72 Apie šią fundaciją užsimenama: Описание рукописного отделения Виленской публичной библиотеки, вып. 1. Вильна, 1895, c. 12.
73 Stryjkowski M. O początkach, s. 559, 720. Autorius Stanislovą Mikalojaitį vadina Kauno ponu, nors vardų rodyklėje jis jau nurodytas kaip Kauno maršalka. Tokių pareigybių tuo metu nebuvo. Matvėjus Liubavskis Stanislovo Šemetos tarp XV–XVI a. sandūros Kauno seniūnijos pareigūnų nemini. Žr.: Любавский М. Областное деление и местное управление Литовско–Русского государства ко времени издания первого Литовского статута. Москва, 1892, c. 170–174. Būtent dėl to šio darbo genealoginėje lentelėje jo pareigybės nenurodomos.
74 J. Wolffo duomenimis, 1569 m. jis dar buvo gyvas, o mirė 1570 m. Žr.: Wolff J. Senatorowie, s. 143; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 51.
75 1549 m. lapkričio 14 d. Hlebavičiūtės pasidalijo Stanislovo Bartošaičio palikimą, kurio nemažą dalį sudarė Kantauto valdos. Visa Bartošaičio žemėvalda buvo padalyta į penkias dalis. Mesti burtai lėmė, kad Elžbietai atiteko trečiojo pasirinkimo teisė. Ji pasiėmė Pajūrio ir Laukžemio dvarus. Beje, tuo metu Elžbieta dar nebuvo ištekėjusi. Žr.: LMAB RS, f. 256, b. 3642, 3643. 1555 m. sausio 16 d. ji jau vadinama Merkelio Šemetos žmona. Žr.: LM (1380–1584). Užrašymų knyga 1. Vilnius, 1998 (toliau – LM. 1-oji UžK), p. 57, nr. 213.
76 Po Merkelio Šemetos mirties 1570 m. ji dar kartą ištekėjo už Polocko žemės teismo teisėjo Osipo Korsako. Kaip jo žmona minima 1576 m. sausio 15 d., žr.: ĪÄĀÖĄ, ņ. 1, ń. 44, ¹ 6.
77 Ten pat, p. 52.
78 LMAB RS, f. 264, nr. 1276, l. 2. Testamentas sudarytas M. Šemetos ir B. Pritulisaitės vaikų naudai. Merkelis Merkelaitis Šemeta apskritai neminimas. Vaclovas, Jonas ir Kristina Merkelaičiai Šemetos paveldėjo teisę į dalį tėvo dvarų, iš kurių Olžuchnai buvo skirti tik pinigai (400 kapų grašių).
79 Žr. šio darbo 66 išn.
80 1551 m. gruodžio mėn. rašte minima „ponia Kęsgailienė“, o „ponaičių“ kategorijoje – „Šemetaičiai“ (до Шеметовичов). Žr.: Метрыка Вялiкага Княства Лiтоyскага, Kнiга запiсаy 28 (1522–1552) / Падрыхтавалi Валеры Мянжынскi, Уладзiмiр Свяжынскi. Менск, 2000, c. 193, 194, № 151. Dėl to negalime vienareikšmiškai teigti, kad Šemetų įrašymas į šiuos sąrašus yra susijęs su Kęsgailų turto, kurio dalybos tarp Zavišų ir Šemetų vyko 1554–1556 m., paveldėjimu. Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 92–97. Kęsgailų turto dalybų tarp Jono ir Merkelio Zavišų bei Merkelio ir Stanislovo Šemetų dokumento nuorašas datuotas 1555 m. kovo 30 d. Žr.: LMAB RS, f. 256, b. 3529, l. 221. Tačiau jau 1554 m. pabaigoje būta ir kitų dalybų dokumentų. Žr.: LM. 1-oji UžK, p. 43, 44, nr. 117. Zavišos čia įrašyti kaip Hamszeiowie. |
dizainas ir programavimas giriaus