| bendruomenes. Tiesa, pirmųjų dviejų istorinėje savimonėje Vilniaus vaidmuo nėra mokslo išryškintas. Tuo tarpu žydų kultūros istorijoje Vilniaus, kaip Šiaurės ar Lietuvos Jeruzalės idėja yra itin ryški105. Tiesa, Lietuvos istorijos kontekste apie žydus rašyta nedaug, o jei ir rašyta, tai daugiau apie ankstyvuosius žydų istorijos amžius106 . Tuo tarpu aiškėja, kad Vilnius savo reikšmės žydų istorijoje apogėjų pasiekia XVIII a.107 To meto Vilnių mokslas laiko vienu žymiausių pasaulinių žydų centrų (šalia Londono, Amsterdamo, Lvovo, Varšuvos, Bagdado, Stambulo, Salonikų ir Tuniso)108. Kad taip Vilnius iškilo, matyt, didžiausią vaidmenį suvaidino garsusis Vilniaus Gaonas – rabinas Eliyahu ben-Shlomo Zalman, kurio veikla ir darbai išsaugojo klasikinę žydų kultūros rabinistinę tradiciją ir sustabdė chasidizmo plitimą. Lietuvos žydai tampa išsilavinimo ir išminties etalonu. XIX amžiuje, kuomet Lietuvos vardas Rusijos valdžios yra naikinamas. Lietuvos žydai ir toliau savo Tėvynę, besidriekiančią nuo Palangos iki Mogiliovo, vadina “Lite”. Taip buvusios LDK teritorijoje susiformuoja litvakų bendruomenė, kuri savo jidiš kalbos tarmę vadina “Litviš”. Negana to, prof. D. Katzo tyrimais parodė, jog ši litviš tarmė tapo normine jidiš tarties forma109. XIX a. II pusėje Vilniuje gimė pasauliniai žydų kultūriniai (1855 m. atspausdinta pirmoji pasaulyje knyga moderniąja hebrajų kalba - Abraham Mapu. “Siono meilė”) ir politiniai sąjūdžiai - sionizmas ir Bundas110. Kai kurie Vilniaus litvakai tapo garsūs ne tik žydų, bet ir apskritai viso pasaulio kultūrai. Užteks paminėti tik smuikininko virtuozo Jaschos Heifitzo ir dailininko Chaim Souten vardus. Taip Vilnius išvedamas į plačius pasaulio kultūros kontekstus.
10. Vietoj pabaigos: Vilnius - aukštesnėse istorinės sąmonės trajektorijose
Iki šiol kalbėjome apie didžiules senojo Vilniaus paveldo ir istorijos galimybes formuojant įvairių tautų istorinę sąmonę bei identitetą. Ne
105 Žr.: Katz D. Jidišo tūkstantmetis Europoje // Jidišo įnašas į Europos kultūrą / sud.E.Zinferis. Vilnius, 1998, p. 41; Lempertas I. Vilnius – žydų kultūros centras. - Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius. 1997 rugsėjo 10 – 12 d. Vilnius. 1999, p. 25 –32; Vilnius - Lietuvos Jeruzalė. – http://litvakai.mch.mii.lt/vilnius/kodel.htm; tas pats angliškai: Why “Jerusalem of Lithuania”. – http://litvakai.mch.mii.lt/jerusalem/Default.htm. ; Zingeris E. Įvadas: Jidišas ir Europa // Jidišo įnašas į Europos kultūrą, p. 19 – 20.
106 Žr.: E.Aleksandravičius. Žydai Lietuvių istoriografijoje, p. 9-16. Čia pridursime tik naujausius Vilniaus Universiteto istorikų tyrimus: E. Gudavičius. S. Lazutka. Привилегия евреям Витаутаса Великого 1388 года. – Москва, 1993; M.Jučas. Žydų kahalai Lietuvoje XVIII amžiuje. - Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai, p.300-306; A.Kasperavičius. Vilnius ir Lietuva Gaono laikais. – Ibid., p. 307 – 315. E.Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. – Vilnius, 1999, t.1, p. 364-369; J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Ką rado Trakuose Žiliberas de Lanua, arba kas yra Trakų žydai? - Lietuvos istorijos studijos, 1999, nr. 7, p. 28-37; Idem. Žydai XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: fobijomis virtę stereotipai. - http://www.artium.lt/6/siauciu.html;
107 Lūžiu įvedant į Lietuvos istorijos bei kultūros kontekstą Lietuvos žydų kultūros didžiausio klestėjimo amžius ( XVIII – XIX a. ), taip pat litvakų paveldą ir jo įtaką pasaulio kultūrai, laikytina konferencija, skirta Vilniaus Gaono 200-osioms mirties metinėms. Šios konferencijos medžiaga: The Gaon of Vilnius and the Annals of Jewish Culture / Eds. I. Lempertas, L. Lempertienė. – Vilnius, 1998; Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius. 1997 rugsėjo 10 – 12 d. Vilnius. 1999. Žr. taip pat: M. Šubas. Talmudinio mokslo žvaigždė: Monografija apie Vilniaus Gaoną. – Vilnius,1997. Šiaip pasaulio istoriografijoje Vilniaus Gaono tema yra beveik neaprėpiama – pvz., nuėjus į vieną populiariausių internetinės paieškos tinklalapių www.yahoo.com, jame galima rasti net 1550 pozicijų susijusių su Vilniaus Gaono vardu.
108 N.de Lange. Swiat zydowski. - Warszawa, 1996, p. 56 – 57.
109 D. Katz. Zur Dialektologie des Jiddishen. - Dialektologie: Ein Handbuch zur deutschen und allgemeinen Dialektforshung. Berlin - New–York, 1983, p. 1018 – 1041; Idem. Religinis Gaono prestižas ir pasaulietiškas Lietuvos žydų jidiš kalbos prestižas. Pasakojimas apie subtilias sąsajas. - Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai, p. 175 – 187.
110 Plačiau apie litvakų kultūrinį ir politinį vaidmenį žr.: Lithuania: Facts and Figures, p. 106-109; Y. Plasseraud. Litvakų palikimas. - Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai, p.48-59. |
dizainas ir programavimas giriaus