Konstrukcionistų požiūris gali būti nustatytas remiantis E. Hobsbawmo ir T. Rangerio redaguotų straipsnių rinkiniu, pavadintu "Tradicijos išradimas"¹⁵. Šiame rinkinyje yra Hugho Trevoro-Roperio straipsnis "Škotijos kalniečių tradicija"¹⁶. Šiame straipsnyje aprašoma, kaip škotų tautinis drabužis plačiai žinomo languoto škotiško sijonėlio (kilt) istorija. Autorius teigia, kad tradicija laikyti škotišką languotą sijonėlį tautiniu drabužiu yra visai nesena ir kad ji buvo "išrasta", t. y. sukurta tam tikrais ideologiniais ir kultūriniais sumetimais¹⁷. Teigiama, kad škotai savo tradicinio tautinio drabužio nežinojo iki XVIII a. vidurio, nes nešiojo ne sijonėlį, o pledą, t. y. apsiausto tipo drabužį¹⁸. Škotiško sijonėlio išradėjas buvo netgi ne škotas, o anglas Thomas Rawlinsonas. XVIII a. viduryje jis įkūrė Škotijoje geležies lydymo aukštakrosnę. Prie jos dirbantiems darbininkams pledas buvo nepatogus, nes nebuvo pritaikytas naujiems darbams. Tad Rawlinsonas ir pertaisė pledą (nukirpo jo apatinę dalį), kad šis tiktų jo žmonėms. Apie šią racionalizaciją buvo paskelbta spaudoje ir dėl savo praktinio pritaikomumo ji greitai išplito¹⁹. Ir jau XIX a. pradžioje, praėjus tik maždaug pusei šimto metų, škotų karinių dalinių pulkininkas Davidas Stewartas Garthas sakė, kad pagal visuotinę liaudies nuomonę škotiškas sijonėlis buvo jos aprangos dalis nuo seniausių laikų, kuriuos aprėpia tradicija²⁰. Panašiai Hughas Trevoras-Roperis parodo, kad ir dūdmaišis nėra senas (tradicinis) tautinis instrumentas. Anot Hobsbawmo, nesenas istorinis išradimas yra ir "tauta", nacionalizmas, tautinė valstybė, tautiniai simboliai, tautinės istorijos ir pan.²¹ Kitas ryškus konstrukcionistų atstovas yra Benedictas Andersonas, parašęs knygą "Išgalvotos bendruomenės: Apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir paplitimą"²². Konstrukcionistų svarstymai ir tyrimų rezultatai yra labai aktualūs ir reikšmingi. Bet iš bendresnės metodologinės perspektyvos konstrukcionistų požiūrį galima alegorizuoti ir sakyti, kad jie pabrėžia, jog anas tautų gamybos automatas pasaulio pakraštyje yra extra klasės. Jis įstengia net tradicijas ir tautas pagaminti. Jeigu evoliucionistai kreipė dėmesį į gamybos medžiagas ir gamybos procesą, tai konstrukcionistai, gal ir netyčia, atsigręžė į gamintoją. Aparatas yra geras. Bet kodėl jis ne visada gerai veikia ir kartais užsikerta? Koks yra to aparato vidinio veikimo principas, nesutampantis su jo išvaizda ir matomu veikimo planu? Į šiuos klausimus atsakymų konstrucionistų darbuose beveik nerasime.

Tiek evoliucinis, tiek ir konstruktyvusis požiūris yra produktyvūs ir nusipelno pripažinimo. Bet metodologiškai jie yra kritikuotini dėl to, kad juose nesvarstomi ir nemąstoma apie savo teorijų pagrindus. T. y. nėra aiškinamos pačios nacionalizmo teorijos sukūrimo prielaidos ir galimybės. Racionalistinės filosofijos tradicijos (kur tradiciją suprantame kaip mąstymo etaloną) požiūriu tai yra dogmatizmas. Tik čia reikia pabrėžti, kad ir evoliucinio, ir konstruktyviojo tipo teorijos ar, tiksliau, teorinės prielaidos yra