Apie Virginijos Jurėnienės daktaro disertaciją
„Lietuvių moterų judėjimas XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje“
2004-ieji Vilniaus universiteto istorikų bendruomenei buvo neblogi – šeši jos nariai tapo mokslų daktarais. Vienintelę eksternu parengtą disertaciją Lietuvių moterų judėjimas XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje gruodžio 17 d. Kauno humanitariniame fakultete sėkmingai apgynė Virginija Jurėnienė. Gynimo tarybos nariai: prof. dr. Zenonas Butkus, doc. dr. Arvydas Anušauskas, dr. Arūnas Bubnys, doc. dr. Dalia Marcinkevičienė ir disertaciją oponavę doc. dr. Antanas Kulakauskas ir doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius posėdžiavo pirmininkaujant doc. dr. Algirdui Jakubčioniui.
Gausiam kolegų, draugų ir šiaip besidominčių būriui kiek užtrukęs posėdis neprailgo, kadangi V. Jurėnienė disertaciją ir ginamas išvadas pristatė pasitelkdama Power Point programą. Tai džiugina, nes humanitarams technologijų taikymas kartais dar dvelkia egzotika.
Nors V. Jurėnienės daktaro disertacija nepretenduoja į metodologines naujoves ir skirtina tradicinių, aprašomųjų tyrimų kategorijai, tai nemenkina jos reikšmės. Viena vertus, tema reikšminga ir aktuali šiuolaikinės Lietuvos visuomenei, nes, anot oponento A. P. Kasperavičiaus, „Lietuvoje po 1990 m. susikūrė nemažai moterų organizacijų, tačiau jos silpnos ir veikiamos feministinių pseudoidėjų mažai dėmesio teskiria realioms skaudžioms problemoms. Vargu ar galima kalbėti apie moterų judėjimo tęstinumą. Tad juo labiau verta žinoti jo istoriją, padaryti sugretinimus, o gal ir pasimokyti“. Kita vertus, disertacija ne mažiau svarbi ir Lietuvos istorijos mokslui. Nors moterų judėjimo ir apskritai padėties klausimai pastaruoju metu vis dažniau tampa socialinių ir humanitarinių mokslų (tarp jų ir istorijos) tyrimų objektu, išsamios studijos, aprėpiančios lietuvių moterų judėjimą nuo jo ištakų XIX a. pabaigoje iki 1940 m., iki šiol nebuvo. Įvertinus kūrybinę (literatūrinę) lietuvių moterų veiklą minimu laikotarpiu, „nuskriausta“ liko visuomeninė ir politinė veikla, neatskleistas moterų judėjimo indėlis į valstybės kūrimą, visuomenės demokratinimo procesą ir pan. Taigi Virginija Jurėnienė, išsikėlusi tikslą ištirti lietuvių moterų judėjimo formavimąsi ir raidą aprašomuoju laikotarpiu bei parodyti moterų veiklos mastą Lietuvos politiniame ir visuome- |
dizainas ir programavimas giriaus