Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai17 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (17 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 17
biama kapinyno tyrimų medžiaga, jų analizė, apibendrinimai ir išvados – ilgamečio ir kruopštaus darbo rezultatas. Detaliai aprašoma kapinyno situacija ir paleogeografija, nagrinėjama mirusiųjų orientacija, bandoma surasti ryšį tarp kapų orientavimo ir mirusiųjų socialinio statuso, lyties ir pan. Manoma, kad „didelį kapų tankumą tam tikrose kapinyno vietose lėmė mirusiųjų giminystės ryšiai...“, tad „seniausios kernaviškių šeimos – centre, todėl čia kapų ir tankiausiai, ir vėlyviausios –pakraščiuose“ (p. 34). Spėjama, kad kapai buvo pažymėti žemės paviršiuje, o bent dalis mirusiųjų laidoti „karstus primenančiose medinėse konstrukcijose“ (p. 36). Aišku, didžiąją ir svarbiausią šio skyriaus dalį sudaro įkapių analizė. Tai unikalūs galvos papuošalai (neturintys analogų apgalviai, įvairių formų auskarai), kaklo vėriniai ir pavieniai papuošalai, segės ir smeigtukai, apyrankės ir žiedai, net 17 raktų, unikali adatinė, verpstukai, galąstuvai, peiliai, skiltuvai, kapšeliai, diržų fragmentai ir kt. Detalus dirbinių aprašymas, geros kokybės piešiniai ir išsami analizė suteikia darbui išskirtinę svarbą, nes Lietuvos viduramžių archeologijoje iki šiol itin trūko preciziško radinių datavimo.

Pristatomas leidinys savo maketavimu, popieriaus spalva, o ypač meniniu apipavidalinimu (leidinio redaktorė – Danutė Petrauskienė, dailininkė ir maketuotoja – Rūta Paberžienė) tarsi labai subtiliai primena, kad archeologija – mokslas apie senovę, truputėlį paslaptingas ir šiek tiek romantiškas. Šia prasme itin dera ir archeologinių radinių piešiniai, atlikti ne tik preciziškai tiksliai, bet ir labai jautriai bei subtiliai (piešinių autorė – Gražina Vadišienė). Knygos pabaigoje sudėtos Kernavės apylinkių, tyrinėto kapinyno ir ten rastų dirbinių fotonuotraukos (nuotraukų autoriai – Arūnas Baltrūnas, Dalia Vaičiūnienė, Rimantas Kraujalis, Giedrius Grigonis, Gintautas Vėlius). Žinant kai kurias šias iliustracijas iš kitų leidinių ir minėtų autorių nuotraukų kokybę, tenka tik apgailestauti, kad leidinyje šių nuotraukų kokybė prastoka, ypač palyginti su minėtu Kernavės katalogu, išleistu Lenkijoje.

Kernavė – unikalus Lietuvos istorijos ir pasaulio paveldo paminklas, o G. Vėliaus atrastas, tyrinėtas ir aprašytas kapinynas – neeilinis įvykis Lietuvos viduramžių archeologijoje, puikus šių tyrimų įprasminimas.

Albinas Kuncevičius

119

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus