dr. R. Trimonienės nuomone, G. Kirkienės įžvalgos apie lokalinės neformalios bažnytinės unijos procesą gali padėti pagrindus tolesniems socialiniams-konfesiniams XV–XVI a. pirmosios pusės LDK istorijos tyrimams. Šiai nuomonei pritarė dr. A. Dubonis, sureikšmindamas naujas įžvalgas apie Chodką Jurgaitį – įsidėmėtinos etnogenetinės ir religinės simbiozės rezultatą. O pirmininkaujantis posėdžiui prof. dr. A. Bumblauskas akcentavo, jog G. Kirkienė pasirinko nekonformistinį tyrimo kelią. Užuot sekusi istoriografijoje (nuo  M. Liubavskio ir
K. Chodynickio) vyraujančia koncepcija, esą stačiatikiškas veiksnys nebuvo kliūtis  giminės karjerai, nes Horodlės draudimų realiame gyvenime nebuvo paisoma, disertantė verifikavo stačiatikių padėties vaizdinį LDK visuomenėje. Dėl to disertacija yra reikšminga ne tik empiriniais, bet ir konceptualiais atradimais.
Savo kalboje prof. A. Bumblauskas taip pat pabrėžė, jog bene pirmą kartą mūsų istoriografijoje sugebėta teoriškai interpretuoti E. Gudavičiaus koncepcijas ir jas traktuoti ne tik kaip istoriografines pozicijas, bet ir kaip teorinių prielaidų lauką.

Tiesa, disertacijos gynimo procesas paprastai neapsiriboja vien nuveiktų darbų ir „mokslinių pergalių“ sąrašo paskelbimu. Intelektualinio sparingo partnerių vaidmenį turėjusių atlikti oficialiųjų oponentų doc. habil. dr. A. Nikžentaičio ir doc. dr. R. Petrausko atsiliepimai išprovokavo konceptualią diskusiją, kurią savo ruožtu akcentavo Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų kvalifikacijos komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas, lankęsis disertacijos gynimo posėdyje kaip minėtos komisijos atstovas. Doc. habil. dr. A. Nikžentaitis svarstė, kokias naujas prieigas tyrimo
laukui galėjo atverti aktyvesnis santykis su politinės tautos konceptu, funkcionuojančiu naujausioje šios problematikos istoriografijoje.
G. Kirkienė pabrėžė, jog šiuo atveju konfesinė problematika yra suvokiama kaip  politinės tautos, kaip „antstato“, problematikos „bazė“, o tai leido oponento nužymėtą analizės kryptį palikti nerealizuotą. Doc. dr. R. Petrauskas su disertante diskutavo dėl, jo nuomone, perdėm evoliucinio Chodkevičių giminės vertinimo, taip pat – dėl tyrimo nuošalėje paliktos moteriškosios giminės pusės. Šią diskusiją stebėję posėdžio dalyviai turėjo progą įsitikinti, jog ginama daktaro disertacija ne tik tapo svariu įnašu į LDK konfesinių bei integracinių procesų svarstybas, bet ir atvėrė naujas tyrimų perspektyvas. O šis momentas, be jokios abejonės, yra vienas svariausių nuveikto reikšmingo darbo įrodymų.

Aurimas Švedas