Aptariant nuosavybės sąvoką, straipsnyje vadovaujamasi K. A. Wittfogelio suformuluotu nuosavybės apibrėžimu, nes minėto teoretiko veikaluose aptinkama šio fenomeno definicija faktiškai perimama tolesnių panašią problematiką tiriančių autorių. Nuosavybė – pripažinta individo teisė turėti tam tikrą daiktą. Tai yra ne tik daikto ir individo, bet ir daikto savininko ir kitų žmonių, pripažįstančių šio savininko teisę į tą daiktą, santykis. Nuosavybė traktuotina ne tik kaip juridinis bei socialinis institutai, bet ir kaip politinis fenomenas¹⁴.

Tyrimo šaltiniai

Nuosavybės santykių sovietmečiu tyrimas remiasi Stungių kaimo bendruomenės analizės pavyzdžiu. Stungių kaimas buvo pasirinktas neatsitiktinai.

Stungiai yra vienas daugiausia gyventojų (apie 600) turintis ir didžiausias savo plotu Lietuvos kaimas. Tokia padėtis suteikia galimybę rasti daugiau reikiamo amžiaus pateikėjų.

Sovietmečiu Stungių kaimo bendruomenė išgyveno keletą kolektyvizacijos tipų (pvz., dviejų ūkinių tipų kaita: kolūkis 1947–1955 m., tarybinis sodininkystės ūkis 1955–1990 m.) bei gatvinio tipo kaimo perdarymą į mini miesto tipo gyvenvietę.

Stungiai yra trijų juos supančių kaimų, sovietmečiu atlikusių kitokias ūkines funkcijas (Daukšiai – kolūkis, Gražaičiai – tarybinis gyvulininkystės ūkis, Veršiai – tarybinis miškininkystės ūkis), viduryje. Po nepriklausomybės atkūrimo nemaža dalis minėtų kaimų gyventojų ėmė ūkininkauti Stungiuose, todėl per apklausas atsiranda platesnė galimybė detaliau užčiuopti buvusios kolektyvizacijos eigą ir mastus.

Atkūrus nepriklausomybę, Stungių kaime susiformavo stiprių ūkininkų sluoksnis. Tai leidžia ieškoti individualaus ūkininkavimo tąsos išsilaikymo sovietmečiu.

Kaip pagalbiniai šaltiniai imami Lietuvos statistikos metraščiai, taip pat remtasi kai kuriais Lietuvos, Rytų ir Vidurio Europos (iš dalies šiandienės Rusijos) sovietmečio ir posovietmečio statistiniais leidiniais bei etnografinėmis studijomis.

Metodologija

Norint užčiuopti bendruomenėje vykstančius procesus, reikia surasti ją jungiantį aspektą, ilgalaikį darinį, kuris būtų kultūriškai ir socialiai reikšmingas. Kalbama apie vadinamąjį sociokultūrinį „langą“¹⁵. Šio tyrimo atveju tai būtų nuosavybės santykiai. Siekiant išsiaiškinti šių dienų realijas ir būtiną retrospektyvą į sovietmetį, tyrime vadovaujamasi istoriniu lyginamuoju metodu.

Informacija rinkta pasitelkus keletą metodų: pusiau struktūrintą interviu, anketavimą (išplėstinis klausimynas) ir dalyvavimą stebint (angl. participant observation). Buvo atliekama kokybinė vietos gyventojų apklausa, proporcingai imant įvairių amžiaus grupių ir socialinės padėties respondentus. Iš viso apklaustas 21 respondentas. Iš jų 14 yra 31–61 ir 7 – daugiau kaip 61 metų. Medžiaga rinkta dviem etapais: 2002 m. liepą–rugpjūtį ir 2003 m. kovą–balandį. Dalis pateiktos informacijos įrašyta į garso kasetes. Dėl daugelio respondentų nenoro įrašy-

___

13 Matonytė J. Posovietinio elito labirintai. Vilnius, 201, p. 23.

14 Wittfogell K. Min. veik, p. 292.

15 Hohnen P. Min. veik, p. 20.