Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai6 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (6 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 6

III. Visos rentos (y3) normos kaita priklausomai nuo bendro žmonių (x1) skaičiaus, ariamos žemės (x2) dydžio, darbinių (x3) ir produktyviųjų gyvulių (x4) skaičiaus variacijos.

IV. Činšo normos (y4) kaita priklausomai nuo bendro žmonių (x1) skaičiaus, ariamos žemės (x2) dydžio, darbinių (x3) ir produktyviųjų gyvulių (x4) skaičiaus kaitos.

Šių modelių pagrindu buvo apskaičiuoti kiekvienos išskirtos valstiečių ūkių grupės atitinkami koreliacijos – regresijos koeficientai atskirai. Duomenys pateikiami lentelėse straipsnio gale.

I modelio I valstiečių ūkių grupėje (1 lentelė), analizuojant determinacijos koeficientus, akivaizdžiai matyti, kad pasirinkti nepriklausomi kintamieji neturi bent kiek didesnės įtakos piniginei rentos normai. Iš pateiktų požymių, pvz., ariamoji žemė tik 6% ribose (r2 = 0,06) sąlygoja piniginės rentos svyravimą. Kitų kintamųjų įtaka artima nuliui. Tuo tarpu neapimtų regresijos lygties arba nežinomų faktorių dalies įtaka piniginio mokesčio normai sudaro net 91% (r2 = 0,91). Natūraliai kyla klausimas, kokie gi tie kiti faktoriai, neįtraukti į koreliacinį – regresinį baudžiavinių ūkių socialinės ekonominės padėties ir jos kaitos modelį? Žinoma, tai duomenys, neįtraukti į tų metų inventorių, kaip antai: pasėlių kiekis ir struktūra, derlius, pajamos už javų ar net gyvulių pardavimą ir kiti faktoriai taip pat galėjo keisti rentos normos dydį. Kita vertus, net ir visi išvardyti esminiai faktoriai, sąlygojantys valstiečio ūkinį pajėgumą, negalėjo nulemti konkretaus feodalinės rentos dydžio, kurį sąlygojo visų pirma dvarininko interesai priklausomų žmonių atžvilgiu. Tuo galima paaiškinti tą faktą, kad silpni valstiečių ūkiai (turintys vidutiniškai vos ne dvigubai mažiau žemės ir kelis kartus mažiau gyvulių), lyginant su santykiškai prasigyvenusiais (turinčiais, pvz., vidutiniškai daugiau negu dvigubai žemės ir gyvulių), buvo verčiami mokėti neproporcingai didelę feodalinę rentą.4

To paties modelio II valstiečių ūkių grupėje gautų koeficientų reikšmės artimos gautoms pirmojoje grupėje. Visos rentos normos kaita tik 11% (0,11) priklauso nuo ariamos žemės normos kaitos, tuo tarpu neįtrauktų į regresijos lygtį faktorių poveikis rentai išlieka vidutiniškai didelis (0,85).

III grupėje, kuri pranoksta pirmąją grupę visais ekonominiais parametrais5, piniginės rentos normos kaita jau net 28% (0,28) priklauso nuo žemės dydžio kitimo, ir, aišku, neįtrauktų į statistinį modelį faktorių įtaka sumažėja iki 0,68 .  IV ūkių grupėje šių faktorių įtaka visos rentos normos svyravimui vėl padidėja (iki 0,76). Tačiau III ir IV grupėse žemės faktoriaus vaidmuo visos rentos normos svyravimo atžvilgiu akivaizdus.

II regresinės analizės modelis išreiškia visų turimų faktorių santykį su rentos dalimi – činšu.

Činšo normos kitimas šiame modelyje visose grupėse susijęs taip pat faktiškai tik su ariamos žemės dydžio svyravimu.

I grupėje žemės determinacijos koeficientas lygus 0,15, II – 0,25, III – 0,47, o IV vėl sumažėja iki 0,29. III grupėje ariamos žemės dydžiui sąlygojant činšo normos pasikeitimą 47%, neįtrauktų į regresijos lygtį faktorių lyginamoji dalis vidutiniškai sumažėjo

30

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus