Kita vertus, istorijos mokslo atstovai, būdami neabejingi savo tyrimų visuomeniniam aktualumui ir suvokdami elektroninės vaizdo kultūros priemonių poveikį šiandienos visuomenei, patys ieško galimybių įsitraukti į audiovizualinės istorijos kūrimą. Britų istorikas Arthuras Marwickas teigia: „Jei istorikai nori padėti žmonėms gauti kokios nors naudos iš filmų ir laidų, kurie neatitinka pačių griežčiausių istorinių normų, jie turi patys gaminti medijų produktus, kurie jas atitiktų“6. Šį tikslą įmanoma pasiekti istorikams konsultuojant ir bendradarbiaujant su kitais kino / televizijos kūrybiniais specialistais, kuriant istorinius filmus ar laidas. Vokiečių istorijos didaktikos specialistas Siegfriedas Quandtas mano,
kad istorikų kompetencijos turėtų užtekti ir dirbti montažinėje bei prie įgarsinimo pulto, kur gaunama galutinė – sintezės – forma7.
Tačiau ne viskas priklauso nuo istorikų savivokos. Audiovizualinių priemonių ir istoriografijos kooperacijos procese ne mažiau svarbios yra tam tikros šalies kinematografinės tradicijos bei kinematografininkų mentaliteto trajektorijos. Lietuvoje 1988–2005 metais pastebimos dvi tarpusavyje menkai bendradarbiaujančios stovyklos – istorikai profesionalai (preferuojantys istorijos mokslinę rekonstrukciją) ir kino bei TV specialistai, kuriems neretai būdinga ikimokslinis istorijos supratimas, specifinė istorinio diskurso paskirties visuomenėje vizija. Ši situacija ir yra straipsnio išeities taškas.
Šio straipsnio tikslai:
1) įvardyti dviejų sričių – audiovizualinės komunikacijos kūrybinių specialistų ir istorijos mokslo atstovų bendradarbiavimo „barjerus“;
2) nustatyti šių kliūčių įveikos prielaidas;
3) atskleisti abipusės distancijos ir jos mažėjimo padarinius audiovizualinei kūrybai.
Šiems tikslams įgyvendinti bus pasitelkiama tam tikra kino ir TV produkcija – dokumentiniai filmai bei dokumentinės prigimties kultūros laidos8, sukurti Lietuvoje 1988–2005 m., kuriuose atpažįstamas istorinis pranešimas.
___
6 Marwick A. Geschichte in den modernen Medien // Europäische Geschichtskultur im 21. Jahrhundert. Bonn: Haus der Geschichte der Bundesrepublik Deutschland, 1999, S. 158.
7 Quandt S. Historische Fachberatung // Geschichte im Fernsehen. Ein Handbuch / Hg. G. Knopp, S. Quandt. Darmstadt, 1988, S. 105–106.
8 Dokumentinės prigimties kultūros laida – tai G. Laurence’o posakis. Žr.: Pečiulis Ž. Televizijos |
dizainas ir programavimas giriaus