| valdyba buvo renkama 3 metams ir susidėjo iš 5 narių (Šv. Nikolajaus brolijoje – nuo 5 iki 8), kurie patys išsirinkdavo pirmininką, vicepirmininką, iždininką ir sekretorių. Valdyba priiminėjo ir svarstė prašymus, rengė nutarimus, susijusius su draugijos veikla, ir teikė juos tvirtinti
visuotiniam narių susirinkimui. Revizijos komisija buvo renkama kasmet ir susidėjo iš 3 narių. Ji buvo atsakinga už draugijos vykdomų finansinių operacijų priežiūrą. Vykdomieji draugijų valdymo organai kiekvienų metų pabaigoje pateikdavo visuotiniam narių susirinkimui metines veiklos ataskaitas, kurias susirinkimas įvertindavo teigiamai arba neigiamai.
2.1. Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija
Pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pradėjusi veikti stačiatikių organizacija buvo Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija. 1924 m. būrelis moterų prie Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės įsteigė ratelį, teikusį labdaringą pagalbą stačiatikių našlaičiams ir vargšams. Šio ratelio steigėjos buvo A. Gricevič, I. Kladyščeva ir V. Tkačenko.
Pirmaisiais veiklos metais susiformavo Kauno stačiatikių moterų ratelio veiklos kryptys, kurios ilgainiui tapo tradicinės. 1924 m. moterys ėmė globoti 3 vaikus, kurie gyveno ratelio sąskaita pas privačius asmenis, sumokėjo 716 Lt Kauno rusų gimnazijai už neturtingų mokinių mokslą. Našlėms, seneliams ir ligoniams buvo suteiktos finansinės pašalpos, kurių vertė siekė 2789 Lt. Per Kalėdas ratelio narės surengė naujametinę eglutę neturtingiems vaikams, taip pat dalijo maisto produktus kaliniams7.
1925 m. sausio 27 d. ratelis buvo reorganizuotas ir įregistruotas Kauno Marijos moterų stačiatikių labdaringosios draugijos vardu8. Iki 1940 m. draugijai vadovavo dvi pirmininkės – V. Engler (1925–1935) ir I. Kladyščeva (1935–1940). Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos įstatuose buvo rašoma, kad jos tikslas – teikti materialinę pagalbą neturtingiesiems stačiatikiams. Buvo keturios pagrindinės pagalbos formos:
1) drabužių, avalynės, maisto produktų ir piniginės pašalpos;
2) padėjimas susirasti užsiėmimą arba tarnybą;
3) pagalba auklėjant ir globojant vaikus;
4) pagalba globojant senelius9.
Vienas didžiausių Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos laimėjimų buvo 1926 m. lapkričio 7 d. įsteigta neturtingų stačiatikių vaikų prieglauda bei jos išlaikymas ir priežiūra10. Prieglaudai draugija nuomojo dviejų kambarių namelį su virtuve Kauno Šančių rajone. Iš pradžių prieglauda buvo labai menkai aprūpina. Vaikai miegojo ant čiužinių, rengėsi geranoriškų žmonių paaukotais drabužiais ir pan. Prieglaudos personalas susidėjo iš vedėjos, dviejų tarnaičių ir kiemsargio, papildomai atlikusio staliaus ir dažytojo pareigas11.
Marijos stačiatikių moterų labdaringajai draugijai stiprėjant finansiškai, gerėjo ir vaikų prieglaudos padėtis. 1926 m. draugija tuo tikslu įsigijo du medinius namus tame pačiame Šančių rajone. 1928 m. prie minėtų dviejų namų buvo
____________________________________________________
7 Десятилетняя годовщина основания Ковенскаго Мариинскаго Благотворительнаго Общества (toliau – Десятилетняя годовщина основания... ) // Голос литовcкой православной епархий (toliau – ГЛПЕ). 1934, № 4–5.
8 1925 m. Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos įstatai // LCVA. F. 402, ap. 4, b. 363, l. 2.
9 1925 m. Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos įstatai // Ibid.; 1936 m. Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos įstatai // Ibid. Ap. 5, b. 216, l. 2.
10 Русская жизнь // Эхо, 9 ноября 1926, № 257.
11 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, |