tai: 1621–1624 m. Varšuva, maždaug 1640 m. Gdanskas. Didėjant pavojui iš rytų, Vilnius taip pat įtvirtintas tokiais įtvirtinimais. Manoma, kad šie įtvirtinimai Vilniuje pradėti statyti 1648 m. Jų projektavimas siejamas su Vladislovo Vazos karinio kartografo, LDK karo inžinieriaus pulkininko Frydricho Getkanto veikla Vilniuje⁸. Abu žinomi F. Getkanto 1648 m. Vilniaus planai sudaryti rengiant naują gynybinę miesto koncepciją. Planuose greta tuomečio miesto gynybai svarbiausių objektų (pilių gynybinės sistemos, miesto gynybinės sienos statinių komplekso), pažymėti gatvių ir kelių tinklas gynybine siena įtvirtintos miesto dalies išorėje, vandens telkiniai (bei užtvankos?) ir tiltai per juos, taip pat kiti pavieniai aplink miestą buvę objektai. Pastarųjų aplinkoje vėliau buvo įrengti nauji gynybiniai įtvirtinimai arba, galbūt, juos planuota įrengti. Iš šių objektų paminėtini: Plikasis (Trijų kryžių) kalnas, Šv. Stepono, Šv. Jokūbo ir Pilypo, Šv. Jurgio bažnyčios.

Kokie tiksliai buvo Vilniaus fortifikavimo naujos kartos gynybiniais įrenginiais projektai, nėra aišku. M. Morelovskiui vadovaujant sudarytame Vilniaus iki 1655 m. plane bei jo paaiškinime nurodoma buvus du bastioninių įtvirtinimų „žiedus“:

1. pirmasis įrengtas nedideliu atstumu priešais miesto gynybinę sieną.

2. antrasis atitolęs nuo miesto gynybinių įtvirtinimų.

Atkurdamas bastioninių įtvirtinimų konstrukciją M. Morelovskis rėmėsi F. Getkanto Kudako tvirtovės prie Dniepro pylimo pjūviais ir matmenimis. F. Getkanto daryti šios tvirtovės brėžiniai 1655–1660 m. buvo išvežti į Švediją. Jų kopijas 1926 m. publikavo A. Čolovskis⁹. Tuometinėje Europoje galiojo bendros fortifikavimo taisyklės, paremtos tiksliais matematiniais skaičiavimais, nepaliekančios didelės erdvės inžinieriaus interpretacijai. Nusistovėjusias proporcijas bei statymo taisykles turėjo ir netaisyklingos tvirtovės¹⁰. Antrasis bastioninių įtvirtinimų žiedas buvo giminiškas Kudako tvirtovės įtvirtinimams, o pirmojo, buvusio greta miesto gynybinės sienos, gynybinių įrenginių paskirtis buvo ją sustiprinti. M. Lovmianska nurodo, kad 1648 m. pradėti įtvirtinimų statybos darbai truko keletą mėnesių ir atnaujinti tik 1654 m. 1655–1659 m. bastioniniai gynybiniai įtvirtinimai buvo rekonstruojami Maskvos / Rusijos valstybės karinių pajėgų – buvo keičiamos karinių veiksmų metu sudegusios medinės įtvirtinimų dalys ir įrengiami nauji gynybiniai įtvirtinimai¹¹. Yra žinoma, kad Maskvos karinių pajėgų vaivada Šachovskis siuntė carui fortifikacijų planą ir aprašymą, tačiau šio dokumento istorikams aptikti nepavyko.

Geriausias ikonografinis šaltinis Vilniaus XVII–XVIII a. bastioniniams įtvirtinimams tyrinėti ir lokalizuoti yra 1737 m. datuojamas nežinomo autoriaus sudarytas planas iš saksų generolo J. M. Fiurstenhofo rinkinio¹². XVIII a. antrosios pusės – XIX a. miesto ir atskirų jo dalių planai nesuteikia informacijos apie aptariamų įtvirtinimų sandarą, tačiau kartais leidžia juos lokalizuoti vietovėje, atsekti jų formų kaitą vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje.

Daugiau duomenų bastioninių gynybinių įrenginių lokalizavimui gali suteikti XVII–XIX a.
kapinių ir kitų laidojimo paminklų kartografavimas. Vilniuje yra nemaža kapinių, laidojimo vietų, mažai žinomų iš istorinių šaltinių ir iko-

---

⁸ Lowmiańska M. Wilno przed najazdem..., s. 32; Morełowski M. Vilnius prieš 1655. Rekonstrukcinio plano... Nr. 18 paaiškinimas; Małachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Część III..., s. 163.

⁹ Czołowski A. Kudak. Przyczynki do założenia i upadku twierdzy // Kwartalnik Historyczny R. 40:1926, s. 161–184 (iliustracijos straipsnio gale).

¹⁰ Veliutė I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos..., p. 15.

¹¹ Lowmiańska M. Wilno przed najazdem...,
s. 32–33.

¹² Kokybiška plano kopija publikuota – Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991, p. 38–39, pav. 31–32.