| pagrįsdamas būtinumą nedelsiant kurti universitetą ir pateikdamas kūrimo bei veikimo planą. J. Tūbelio pozicija buvo vienareikšmė – Lietuvai pirmiausia reikia ne inteligentų, o „gerų gaspadorių“32. Tada Z. Žemaitis kreipėsi į prezidentą A. Smetoną, tačiau ir šis nepritarė jo planui33. Vyriausybė nematė būtinumo įkurti Kaune valstybinę aukštąją mokyklą, todėl liko tik visuomeniniais pagrindais kuriamos mokyklos variantas.
Norėdamas išsiaiškinti visuomenės poziciją, Z. Žemaitis spaudoje 1919 m. spalio 6 ir 7 d. paskelbė pranešimą apie sumanymą steigti universitetinius kursus. Per tris dienas atsiliepė daugiau kaip 300 jaunuolių, norėjusių studijuoti aukštųjų mokslų kursuose Kaune gamtos ir matematikos, medicinos ir technikos mokslus34.
Z. Žemaitis kartu su inteligentijos atstovais, remdamasis gautais duomenimis, nutarė kurti Kaune privačią aukštąją mokyklą. 1919 m. spalio 8 d. jie sukvietė visuomenės atstovų ir inteligentijos susirinkimą, kuriame norėjo išsiaiškinti visuomenės poziciją dėl būsimos aukštosios mokyklos. Ten iniciatoriai sulaukė ne tik aktyvaus pritarimo, bet ir sudarė Aukštųjų kursų steigimo vykdomąją komisiją. Joje dirbo aktyviausi šviesuomenės atstovai: A. Janulaitis, Z. Žemaitis, E. Volteris, J. Vabalas-Gudaitis, J. Alekna, T. Ivanauskas ir K. Vasiliauskas. Komisija turėjo parengti Aukštųjų kursų projektą, įkurti visuomeninę organizaciją – Aukštųjų mokslų draugiją. Pastaroji turėjo įsteigti ir remti Aukštuosius kursus, gauti iš Švietimo ministerijos jų įstatų patvirtinimą, rūpintis patalpomis35.
Draugijos parengti Aukštųjų kursų įstatai Švietimo ministerijoje buvo patvirtinti 1919 m. gruodžio 27 d. Įstatuose rašoma, kad Aukštieji kursai yra mokymo ir mokslo įstaiga: ji atlieka mokslo tyrimus ir suteikia jaunimui įvairių specialybių aukštojo mokslo žinias. Kursuose numatyti Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos skyriai36. Kursai darbą pradėjo 1920 m. sausio 27 d. Aukštųjų mokslų draugija rūpinosi ir lėšomis Aukštųjų kursų kabinetams, laboratorijoms įrengti, dėstytojų stažuotėms užsienyje. Ji surengė loteriją, kurios pelnas buvo skirtas Aukštųjų kursų reikalams37. Dalį lėšų šiems kursams paaukojo Lietuvos visuomenė, tačiau pagrindiniai rėmėjai buvo Amerikos lietuviai. Lietuvos vyriausybė po atidarymo taip pat juos rėmė38. Tačiau mokymo priemonėms trūko lėšų, todėl Matematikos-fizikos, Gamtos, Technikos skyriai veikė nepatenkinamai, nes mažai buvo vykdoma tyrimų, praktinių darbų39. Aukštųjų kursų Medicinos skyrių padėjo organizuoti Kauno medicinos draugija, kuri buvo įkurta 1919 m. gegužės 2 d. Ji 1919 m. spalio 6 d. suorganizavo Kaune gydytojų kursus, kur studijas galėjo baigti grįžę į Lietuvą studentai medikai. Šie kursai vėliau buvo sujungti su Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi40. Dauguma kursų klausytojų buvo valdininkai ar dirbantys žmonės, kurie paskaitas galėjo lankyti tik vakarais, todėl tokios studijos nebuvo efektyvios41.
Prof. A. Voldemaras, kalbėdamas Aukštųjų kursų atidaryme, teigė, kad „Tai dar ne aukštoji mokykla, o tik pradžia jai“42.
______________________________________________________
32 Vilniaus universiteto istorija, p. 225.
33 Ten pat.
34 Lietuvos universitetas, p. 6.
35 Ten pat.
36 Aukštųjų kursų įstatymai // Švietimo darbas, 1920, Nr. 2, p. 11–12.
37 Aukštųjų kursų loterijos taisyklės // Laikinosios vyriausybės žinios, 1920, balandžio 20.
38 Lietuvos universitetas, p. 6.
39 Kokio universiteto mums reikia // Socialdemokratas, 1921, rugsėjo 15.
40 J. Meškauskas. Lietuvos medicinos istorija. Čikaga, 1987. P. 54.
41 Kokio universiteto mums reikia // Socialdemokratas, 1921, rugsėjo 15.
42 Aukštųjų Kursų atidarymas // Lietuva, 1920, sausio 30. |
dizainas ir programavimas giriaus