| teskyrė Dnepro upė. Nepaisant aiškių užuominų apie naują įstatymą, vis dėlto instrukcijose atsiskleidžia griežti bajorų norai išsaugoti status quo. Gardino40, Slonimo41, Brastos42, Pinsko43, Mozyriaus44, Minsko45 ir Riečicos46 instrukcijos reikalauja, jog būtų išsaugotos bajorų laisvės ir išliktų nepakitusi seimelių tvarka.
Bajorams ir šį kartą iškilo skaudus pinigų klausimas. Prieš naujus mokesčius griežtai pasisakė tiktai Volkovysko47 seimelis, o kiti nurodė įvairius papildomus šaltinius. Priimti žydų gyvenimą reguliuojantį įstatymą pasiūlė Vilniaus48, Gardino49, Oršos50 ir Minsko51 seimeliai. Labai daug seimelių reikalavo panaikinti bajorams nepatikusį odų mokestį. Tik Oršos52 pavietas pasiūlė jį pakeisti mokesčiu nuo skerdyklų.
Finansiniai šalies reikalai klostėsi ne itin sklandžiai, todėl daugelis bajorų buvo įsitikinę, jog valstybės iždą vertėtų paimti į savo rankas. Nenuostabu, kad ūkinėje veikloje ėmė ryškėti taupumo tendencijos. Vilniaus53 instrukcija siūlė tiksliau apskaičiuoti Lietuvos iždo pajamas ir išlaidas, o rengiant kariuomenę paisyti ne puošnumo, bet taupumo.
Seimelių instrukcijos 1790 m. pateikia daug išsamesnį bajorijos požiūrį į miestų bei jų gyventojų reikalus, prekybą ir muitų sistemą. Tokių reikalavimų gausu ne vienoje isntrukcijoje. Lietuvoje po 1764 m. ir 1776 m. įstatymų buvo likę 11 miestų, turinčių Magdeburgo teises. Tai - Vilnius, Kaunas, Trakai, Gardinas, Lyda, Naugardukas, Volkovyskas, Pinskas, Mozyrius, Brasta ir Minskas. Todėl jie visi ir iškėlė panašaus pobūdžio reikalavimus. Vilniaus54 vaivadijos seimelis nurodė sutvarkyti pajamas miestams prižiūrėti ir nurodė saugoti miestų teises. Be to, raginta perkelti į Vilnių visus magistratus ir tribunolą bei „sutvarkyti Vilniaus pilį taip, kad tiktų karaliaus rezidencijai”. Lydos55 seimelis taip pat ragino sutvarkyti miestus ir uždrausti prabangos prekių importą. Gardino56 instrukcija kvietė savo atstovus paremti miestus, tačiau taip, jog nebūtų pažeistos bajorų teisės, siūlė globoti prekybą bei suvaržyti prabangos prekių įvežimą. Kauno57 instrukcija nurodo, jog šis miestas yra Lietuvos vandens kelių prekybos centras. Naugarduko58 seimelis agitavo panaikinti vidaus prekybą ribojančius muitus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje bei „išlaisvinti nuo muitų visus įvežamus instrumentus ir mašinas, reikalingas krašto fabrikams”. Dideli muitai nepatenkino ir Volkovysko59 atstovų. Brastos60 seimelis pasisakė už miestų teises, kurios nebūtų kenksmingos bajorams, ir pateikė konkrečių reikalavimų: sumažinti Vyslos muitus, atidaryti prekybos kelią per Prūsiją ir baigti Būgo kanalo darbus. Minsko61 seimelis taip pat parėmė miestų reikalus. Be to, jo instrukcija skelbė, jog visi trys luomai turi tartis kartu. Šiuo požiūriu daug nuosaikesnės Mozyriaus62 ir Pinsko63 instrukcijos, ku- |
dizainas ir programavimas giriaus