Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai14 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (14 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 14
nės palikuonims, visą jų turtą paveldėjo Barboros Kęsgailaitės Andrienės Zavišienės ir jos sesers Onos Stanislovienės Šemetienės (žr. toliau) vaikai45. Ko gero, Darata Zavišaitė į bendrus su Vaitiekumi Šemeta namus atnešė nemažą kraitį, leidusį Šemetoms padidinti savo įtaką. Šiaip ar taip, Kęsgailų išmirimo ir Vaitiekaus Šemetos pasirodymo bei iškilimo Žemaitijoje datos yra labai artimos. V. Šemetos gyvenimo aplinkos pasikeitimą geriausiai iliustruoja 1567 m. kariuomenės surašymas, kuriame jis minimas tarp Žemaitijos „ponų tijūnų“. Tuo metu iš jo išrengtų 16 raitelių bei 6 pėstininkų – 6 raiteliai ir 2 pėstininkai buvo statyti nuo Žemaitijos valdų (Žarėnų, Dubėnų, Baltmiškių, Graužų), 2 raiteliai ir pėstininkas – iš etninės Lietuvos (Merkinės, Degsnėnų) bei 8 raiteliai ir 3 pėstininkai – iš Volkovysko pavieto (Besėdų, Zazerjės ir Rusios duoklininkų)46. Taigi dauguma valdų vis dar buvo Volkovysko paviete, o faktą, kad pats Vaitiekus Šemeta įsirašė kartu su Žemaitijos bajorais, be abejonės, lėmė jo einamos Mažųjų Dirvėnų tijūno pareigos. Šias pareigas Vaitiekus Jonaitis Šemeta tikrai ėjo 1561–1570 m.47

Rezidencijos perkėlimas į Žemaitiją buvo lemtingas. Tai matome iš Vaitiekaus Šemetos vaikų istorijos. Sūnus Merkelis ir dukra Barbora gimė iš Vaitiekaus Šemetos santuokos su Darata Zavišaite48. K. Pietkiewicziaus duomenimis, Merkelis šaltiniuose minimas 1572–1594 m.49 1573 m. tėvas jam leido valdyti dalį turto50. 1578 m. Merkelis vadinamas valdovo dvarioniu51. Vėliau jis paveldėjo iš tėvo tijūno pareigybę52. O nuo 1586 m. tapo ir valdovo maršalka53. 1581 m. buvo Žemaitijos mokesčių rinkėju54. Jis buvo vedęs Pajūrio tijūno ir Kražių tėvonio Stanislovo Jonušaičio (Radavičiaus)55 dukrą Oną56. Su ja Merkelis susilaukė trijų vaikų: Aleksandros, Andriaus ir Kristinos, kurie savarankiškai veikė jau XVII amžiuje. Ona nuo 1595 m. šeimos turtą tvarkė viena57.

Merkelio sesuo Barbora tapo LDK stalininko ir Gandingos tijūno Mikalojaus Dorohostaiskio sūnaus Petro58, vėliau tapusio Smolensko vaivada, žmona. Ją šaltiniai mini tarp 1579–1581 m.59

___

45 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 48–58.

46 РИБ, т. 33, с. 1257.

47 Vaitiekus Šemeta Mažųjų Dirvėnų tijūnu minimas nuo 1561 m. gegužės 13 d. (žr.: LM (1553–1567). Viešųjų reikalų knyga 7, Vilnius, 1996 (toliau – LM. 7-oji VRK),
p. 50, nr. 29) iki 1570 m. spalio 25 d. (Опись документов Виленьского Центрального Архива Древних актовых книг, т. 1–8. Вильна, 1901–1912 (toliau – ОДВЦА), т. 1, с. 52, № 142). Levas Vladimirovas nurodo kitus Vaitiekaus Jonaičio tijūnavimo metus – 1559–1571 m. Vladimirovas L. Knygos istorija. Vilnius, 1979 (toliau – Vladimirovas L. KI), p. 508.

48 1578 m. Merkelis Šemeta kartu su sesers Barboros vyru Petru Dorohostaiskiu bylinėjosi su Zavišomis dėl valdų. ОДВЦА, т. 1, с. 52, № 144, 145, 154.

49 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53. Tikslia jo mirties data laikoma 1594 m. rugpjūčio 22 d., žr.: Urzędnicy centralni, s. 96, 243. Iš aprašo žinomas paskutinis jo dokumentas, datuotas 1594 m. kovo 1 d., kuriuo suteikė žmonai teisę valdyti visą savo turtą. Žr. ОДВЦА, т. 4, с. 33, № 259.

50 ОДВЦА, т. 1, с. 76, № 246.

51 ОДВЦА, т. 1, с. 43, № 334.

52 Mažųjų Dirvėnų tijūnu jis vadinamas 1581 m. spalio 1 d. (ОДВЦА, т. 1, с. 75, № 22). Tačiau nėra žinių, jog koks nors kitas asmuo būtų įsitvirtinęs šiose pareigose po Vaitiekaus Šemetos mirties. Lenkų istorikų teigimu,
M. Šemeta šias pareigas ėjo jau 1580 m. Žr.: Urzędnicy centralni, s. 96, 243. Tačiau nuorodos į šaltinį nepateikia.

53 Taip nominuojamas nuo 1586 m. balandžio 26 d. iki 1593 m. liepos 27 d. (žr.: Urzędnicy centralni, s. 96, 243. LMAB RS, f. 256, b. 3404).

54 Volumina legum. Petersburg, 1895, t. 2. s. 212.

55 Акты издаваемые Виленскою Археографическою Комиссиею. Вильна, 1897 (toliau – ABK), т. 24. c. 133.

56 Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. Vilnius, 1973, p. 89–90.

57 ОДВЦА, т. 3, с. 123, № 7. Nuo 1604 m. minima su sūnumi Andriumi Šemeta. Žr.: LMAB RS, f. 256,
b. 2834, 2835.

58 Dorohostaiskių genealogiją žr.: Нарбут А. Н. Генеалогия Белоруссии, вып. 4. Москва, 1996, с. 116.

59 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53.

37

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus