Šiandien jau nebeužtenka būti muziejaus lankytoju, kur kas geriau turėti savo nuosavą muziejų. Muziejus steigia kultūros centrai, bažnyčios, mokyklos, kavinės, privatūs asmenys. Kaip suskaičiuoti muziejus prie „šiuolaikinių etnografinio stiliaus“ kaimo turizmo sodybų, kavinių ir pan.? Tokie muziejai niekur neregistruojami, todėl jų skaičius nežinomas, tačiau gausumas neginčytinas.

Jokiu būdu nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp „tradicinių“ ir „komercinių“ muziejų. Kaip teigia English Heritage atstovas Peter Rumble, „mes turime varžytis su tokiomis vietomis (komerciniais muziejais – aut. past.), tačiau tam turime mažiau priemonių“⁴⁰. Visi nori pritraukti lankytoją, tačiau ne visi gali interpretuoti paveldą bet kaip, tiksliau, taip, kaip nori klientas, todėl šioje kovoje „tradiciniai“ muziejai pralaimi. Lietuvoje muziejų veiklos sritys apibrėžtos įstatymu: „kaupti muziejines vertybes, [...], tyrinėti, [...], konservuoti, restauruoti [...], supažindinti visuomenę [...], dirbti šviečiamąjį darbą“⁴¹. Kaip teigia Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkė Aldona Ruseckaitė, „Kultūros įstaigos nepakeis šios situacijos, neplaks kičo ir popso kokteilių [...]“⁴². Tačiau iš dalies ir jos įsitraukusios į laisvąją rinką: nuomoja patalpas, spausdina leidinius, tačiau, anot G. Mažeikio, „dėl to, kad yra nuolat palaikomos valstybės, sukuria valstybės stipriai reguliuojamą kultūros produkcijos rinką“⁴³. Kita vertus, privatūs muziejai ir / ar kultūros centrai niekieno nekontroliuojami, todėl jų veikla varijuoja nuo senienų kaupimo iki lunaparkų.

Svarbią paveldo industrijos dalį sudaro senovės amatų dienos. Žvelgiant į jas tiek pozityviu (naujas posūkis muzeologijoje, aktyvios paveldosauginės pozicijos apraiškos), tiek kritišku (spektakliai lankytojams) žvilgsniu nenuginčijamas jų gausos faktas. Amatų dienas organizuoja muziejai, savivaldybės, visuomenininkai, mokymo įstaigos, restoranai. Lankytojų laukia Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje (nuo 1999 m.), Amatų dienos prie Žaliūkų malūno Šiauliuose (nuo 1999 m.), Liaudies buities muziejuje, Alytaus amatų šventė, amatų dienos Druskininkuose, Zanavykų krašto muziejuje, Dzūkų amatų dienos, Gyvųjų amatų miestelis Marijampolėje, amatai Anykščiuose, Neringoje, Amatų diena Merkinėje, Petronių kaime, Liaudies amatų ir istorinės dramos dienos Birštone, Amatų dienos Fabijoniškėse (2002 m. Sostinės dienų metu), Senųjų amatų dienos Dirvonėnuose, stovyklos „Senųjų kaimo amatų pažinimas“ ir pan., Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventė APUOLĖ 854, Gyvųjų amatų dienos „Bajorkiemyje“, amatai „HBH Juozo alus“⁴⁴. Tiek pavyko rasti internete, o kiek seniūnijų, klubų, mokyklų, stovyklų ir pan. nereklamuoja tokių renginių. Amatų dienos jau ne tik neatsiejama muziejų veiklos, bet ir miestų bei regioninių švenčių, net kavinių pramoginių renginių dalis.

___

³⁹ Daugiau informacijos žr.: <http://www.grutoparkas.lt> (žiūrėta 200 01 14).

 ⁴⁰ Rumble P. The Built and Historic Environment // D. L. Uzzell. (ed.). Heritage Interpretation. Belhaven Press, 1989, vol. 1, p. 26.

 ⁴¹ LR Muziejų įstatymas. 19950608 Nr. I-930 // <http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=18317> (žiūrėta 2005 12 05).

 ⁴² Muziejininkystės biuletenis. 2000, Nr. 1 // <http://www.muziejai.lt/Informacija/islaidos_muziejams.htm> (žiūrėta 2005 12 04).

⁴³ Mažeikis G. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų pavidalai analizuojant sociologinį Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių tyrimą // Kultūros aktualijos. 2004, t. 6 (41), p. 7.

⁴⁴ Informacija internete: < http://www.google.com> pagal užklausą „amatų dienos“.