Ši lentelė bene esminė, geriausiai parodanti santykį tarp valstiečio ūkio pajėgumo ir ekonominės priklausomybės dvarui. Tačiau tikslesniam santykiui apibrėžti vieno inventoriaus duomenų nepakanka ir tai išeina už jo apžvalgos ribų. Todėl čia pasitenkinama tais duomenimis, kurie yra šiame inventoriuje.

Žemės planai. Kaimų žemės planai, esantys inventoriuje, sudaryti tradiciškai. Pagrindinis dėmesys juose skiriamas kaimų trilaukiams. Trilaukio pagrindą sudaro žemės paskirstymas kiekvienam ūkiui, atsižvelgiant į ūkių žemės rėžinę sudėtį. Priklausomai nuo šeimos sudėties atskiras ūkis inventoriuje turi iki aštuonių rėžių. Kiekviename žemės plane yra užfiksuotas vienas arba du ūkiai, detalus sodybų išdėstymas, pažymėta infrastruktūra, t. y. pagrindinės gatvės, keliai, tiltai, upės, aplink juos esantys laukai. Nė viename plane nenurodyta, kuo paremtas planų mastelis. Jei manytume, kad virvėmis, tai viena virvė tuo metu turėjo 10 rykščių arba 43,2 metro, arba 20,71 rusiško sieksnio²¹, t. y. 30 virvių sudarė 1 margą. Tokiu virvės mastelio pagrindu buvo sudaryti 1789 m. Drahomicos ir Vardomicos vaitijų kaimų žemės planai (Klepicos, Kruhlos, Ponios, Zabrodzės, Kūtnios, Izbiščės, Macejovos, Panovicos, Poplovskos, Popovų, Jurytovų ir Ozyščės kaimų)²². Iš viso sudaryti 9 vaitijų kaimų žemės planai, kuriuose pažymėtas virvinis mastelis, žemės rūšis (ariamoji, šienaujamoji, ganyklų, miško, krūmėta, pelkėta ir kt.). Įdomu, kad tais metais žemės planuose pagal valstiečių kiemus trilaukis neišskirtas, o tik pažymėtas bendras jo plotas (žr. žemės planą Nr. 13).

Senkonių rakto žemės planuose kaimų trilaukiai yra išdėstyti aplink kaimus kiek įmanoma kompaktiškesniuose plotuose, už kurių nubraižytos kitų žemės plotų pagal jų paskirtį ribos – šienaujamų pievų, apžėlusių krūmais, miškingų, ganyklų, dykviečių ir nenaudojamų plotų. Aplink kaimo sodybas nedideliais kiekiais nurodyti plotai, skirti daržams, sodams ir apyniams. Kiekviena žemės rūšis pažymėta sutartiniais ženklais. Kadangi rakte visuotinai buvo naudojamasi išimtinai trilauke žemės dirbimo sistema, tai ir žemės planuose ši sistema žymima kaip A–1 laukas (vasarojaus), B–2 laukas (žiemkenčiai) ir C–3 laukas (pūdymas). Papildomai kaimų ir dvaro poreikiams naudojamos dirvos ir laukai įvardyti D, E, F, G, H... ir kt. raidėmis pagal poreikį. Kiekvienas Senkonių rakto žemės planas turi savo specifiką, todėl verta trumpai kiekvieną jų apibūdinti.

1-asis žemės planas yra skirtas Senkonių palivarkui ir Vaškonėlių (2 valstiečių sodybos) bei Balvainių (4 valstiečių sodybos) kaimų naudojamoms žemėms pagal jų paskirtį įvardyti ir konfigūracijai pažymėti. Senkonių palivarko sodyba plane pažymėta atskirai, aplinkui pažymėti A, B, C laukai, už kurių yra nurodyti papildomi ariami laukai, pievos ir ganyklos. Prie pat sodybos pažymėti daržai, sodai, apynių plotai, kiemų teritorijos, švarios pievos, pro sodybą einantis pagrindinis kelias (gatvė), smulkesni keliukai, tiltas per upę ir įvairūs pastatai. Visa sodybos teritorija plane suskirstyta į atskirus plotus pagal kokybę ir konfigūraciją ir jie sužymėti nuo A iki R. Šiame plane, kaip ir kituose, žemė matuojama valakais, margais, rykštėmis ir rykštelėmis. Mastelyje išskirta 30 dalių. Jei 1 dalį prilyginsime 1 valakui, tai, sudėję visą Senkonių palivarko, Vaškonėlių ir Balvainių kaimų užimamą žemės plotą, gausime 828,92 margo arba 27,63 valako. Tokiu atveju šių teritorijų plotas atitinka nurodytą mastelį, taigi galima manyti, kad 1 mastelio padala reiškia apie 6 valakus. Jei tartume, kad šio plano mastelis yra duotas virvėmis, visas planas iš šiaurės į pietus turi ne daugiau kaip 400 virvių, t. y. plano mastelis ir plane esančių teritorijų dydžiai tarpusavyje lieka nesuderinti²³.

2-asis žemės planas yra skirtas Nakiškių kaimui, Čeniškių palivarkui ir Čeniškių kaimui. Nakiš-

___

21 Encyklopedia Powszechna Polska, s. 732.

22 VU MB RS, f. 8-3845.