1924 m. įkurtai KKSS priklausė dvi lietuvių ir dvylika vokiečių draugijų bei 1200 narių¹⁶. Per dvejus KKSS veiklos metus draugijų skaičius padvigubėjo – 1926 m. jau veikė 24 sporto draugijos, turinčios 1550 narių (tarp jų tik dvi lietuvių draugijos, turinčios 80 narių). 1930 m. KKSS priklausė 26 draugijos ir 2199 nariai¹⁷. Vėliau draugijų skaičius padidėjo tris kartus, nes 1938 m. lapkritį į kuriamą naują Klaipėdos vokiečių kultūrinę sąjungą (Kultūrferbandą) įsijungė 75 vokiečių sporto draugijos ir daugiau nei 3 tūkst. narių¹⁸. Tačiau ši statistika neatspindi tikro aktyviai sportuojančiųjų skaičiaus, kadangi po sporto priedanga telkėsi Vokietijos politikos šalininkai ir kovotojai už „vokiečių kultūros“ išsaugojimą Klaipėdos krašte.

1934 m. uždarius nacistines partijas bei suėmus nacionalsocialistinio judėjimo vadus
(E. Noimaną bei T. Zasą) ir aktyviausius narius, sportas tapo viena iš nedaugelio vokiečių saviraiškos galimybių. Net ir negalėdami varžytis su Vokietijos komandomis (varžybų pauzė dėl minėtos diskvalifikacijos truko beveik ketverius metus), vokiečiai greitai sumojo, kad sporto renginiai gali padėti stiprinti vokiškumą ir skleisti Vokietijos propagandą Klaipėdoje.

Palyginimui reikia pasakyti, kad Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) gyveno daugiau nei 30 tūkst. vokiečių ir tebuvo dvi sporto draugijos: „KSK Kultus“ (įkurta 1924 m., o nuo 1938 m. gavusi pavadinimą „Olimpija“) ir 1937 m. įkurta Kybartų sporto draugija. Abi draugijos nebuvo labai gausios: 1938 m. „Olimpija“ turėjo 96 narius¹⁹, o Kybartų sporto draugija – 33 narius²⁰. 1939 m. pabaigoje „Olimpijai“ priklausė 265 nariai, o Kybartų sporto draugijai – 95 nariai²¹. Tai lėmė nedidelis Lietuvos vokiečių politinis aktyvumas, draugijos veikiausiai negaudavo iš Vokietijos didesnės finansinės paramos ar politinių užsakymų.

Nuo 1928 m. rudens Klaipėdos vokiečių sporto draugijų struktūra ir veiklos tikslai buvo suderinti su Rytprūsių sporto centru. Už šią pertvarką buvo atsakingas Šneideris, Šilutės Herderio gimnazijos mokytojas²². Vokiečių sporto klubai buvo gerai organizuoti, laiku sušaukdavo narių susirinkimus ir aptardavo svarbiausius reikalus. Sekmadieniais vykdavo šventės ar futbolo varžybos, teminiai vakarai. Žiemą sporto veikla apmirdavo, vykdavo tik formalūs klubų narių susirinkimai, tačiau pavasarį sporto klubai atgydavo, išsirinkdavo naują valdybą ir numatydavo varžybų tvarkaraštį²³. VSD pareigūnai, stebėję sporto draugijų veiklą, pažymi, kad „nors jos viešai politiškai neveikia, bet progai pasitaikius, pašiepia lietuvius ir juos šmeižia, be to, iš sporto organizacijų narių (...) gali būti sudarytos karinės pajėgos prieš lietuvius“²⁴. VSD agentūriniai

___

¹⁶ VSD agentūrinės žinios apie bolševikų, lenkų ir vokiečių organizacijas // LCVA, f. 378, ap. 2, b. 7990,
l. 127.

¹⁷ Žostautaitė P. Min. veik., p. 232.

¹⁸ Memeldeutsche! // Memeler Dampfboot 1938, lapkričio 20 d.

¹⁹ 1938 birželio 21 d. Lietuvos vokiečių sporto draugijos raštas Kūno kultūros rūmams apie „Olimpia“ klubo narius 1938 m. sauso 1 d. // LCVA, f. 933, ap. 1,
b. 511, l. 35.

²⁰ Lietuvos vokiečių kultūrinių organizacijų sąrašas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 159, l. 4.

²¹ Kaubrys S. Min. veik., p. 132.

²² 1928 m. rugsėjo mėn. VSD mėnesinių žinių santrauka Nr. 9 // LCVA, f. 378, ap. 5, b. 1585, l. 205.

²³ 1930 m. balandžio mėn. VSD kriminalinės policijos mėnesinė apžvalga Nr. 4 // LCVA, f. 378, ap. 2,
b. 12428, l. 225.

²⁴ 1929 m. rugsėjo mėn. VSD kriminalinės policijos mėnesinė apžvalga Nr. 9 // LCVA, f. 378, ap. 2, b. 11576, t. 6, l. 71.