Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai11 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (11 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 11

KAUNO STAČIATIKIŲ DRAUGIJOS 1918-1939 METAIS

ĮVA­DI­NĖS PA­STA­BOS

MARCINKEVIČIUS ANDRIUS

Įvadinės pastabos

Tarpukario Kauno stačiatikių draugijų veikla yra iki šiol istoriografijos mažai atskleistas laikinosios Lietuvos sostinės istorijos puslapis. Tai sąlygoja šio straipsnio autoriaus norą prisidėti prie platesnio minėtos problemos nušvietimo Lietuvos akademinėje literatūroje. Pastaraisiais metais kilęs istorikų susidomėjimas mūsų krašto tautinių mažumų istorija neaplenkė ir rusų bendruomenės praeities įvykių. Stačiatikių draugijų veikla buvo vienas šios praeities tyrinėjimo aspektų.

Bendro pobūdžio tarpukario Lietuvos stačiatikių draugijų veiklos aspektų aptinkama N. Kasatkinos1 ir V. Agafonovos2 straipsniuose, tačiau kaip kito, platesnio konteksto sudedamųjų dalių. Minėtos autorės nekėlė sau tikslo išplėtoti stačiatikių draugijų temą, todėl yra galimybė prie jos sugrįžti ir papildyti naujais istoriniais faktais iš mažai naudotų šaltinių.

Tarpukario Kauno stačiatikių draugijų veiklos tyrimas neatsiejamas nuo šaltinių (archyvinių dokumentų ir periodikos) informacijos naudojimo. Dokumentai, kuriais remiantis galima vertinti minėtų draugijų veiklą, saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) fonduose. Daug vertingos informacijos šia tematika paskelbta tarpukario Lietuvos rusiškoje periodikoje (Голос литовской православной епархии (1924–1940), Литовский вестник (1935–1939), Литовский голос (1933–1935), Эхо (1920–1940)), kadangi lietuviškoji neteikė didelės reikšmės rusų tautinės mažumos gyvenimo aktualijoms. Minėtuose šaltiniuose atsispindi Kauno stačiatikių draugijų veiklos pobūdis ir rezultatai, struktūrinės organizacijos bruožai, taip pat statistiniai duomenys. Išsamiau tirti trukdo draugijų veiklos ataskaitų nebuvimas. Jos buvo tik fragmentiškai skelbiamos tarpukario Lietuvos rusiškoje periodikoje, tačiau ten pateikta informacija yra pildytina.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti tarpukario Kauno stačiatikių draugijų susikūrimo aplinkybes, apibūdinti tų draugijų veiklos pobūdį, taip pat pateikti trumpą jų narių statistinį apibūdinimą akcentuojant Kauno ir kitų Lietuvos miestų stačiatikių draugijų veiklos ir charakteristikos lyginamosios analizės aspektą.

 

_______________________________________

1 Касаткина Н. Особенности национальной идентификации русской интеллигентии Литвы в межвоенный период // Русские Прибалтики: Механизм интеграций (до 1940 г.) / Сост. Т. Ясинская. Вильнюс: Русский культурный центр, 1997, c. 48–66.

2 Агафонова В. Русская культура в Литве 1920–1940 г.г. // Вильнюс: Журнал союза писателей Литвы. 1994, № 9,

34

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus