Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai3 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (3 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 3
pusavyje, bet atkakliai konkuravo ir su karaliaus šalininkais. Taigi Lietuvos atstovai nepajėgė sukurti seime stiprios opozicijos. Anot A. Šapokos4, Lietuvos pozicijas silpnino dar ir tai, jog jau buvo pažeistas senasis Lietuvos Statuto straipsnis, neleidęs svetimšaliams gauti Lietuvos teritorijoje urėdų.

Nė vienas iš didikų 1788 m. seimeliuose neiškėlė kokios nors politinės programos. Tiesą pasakius, konkretūs politiniai klausimai niekam iš esmės ir nerūpėjo. Svarbiausias įtakingiausių Lietuvos bajorų rūpestis buvo labai aiškus - kuo daugiau savo šalininkų „prastumti” į seimą.

Ir vis dėlto, nepaisant asmeninių interesų bei ambicijų, pagrindinis karaliaus siūlymas padidinti valstybės kariuomenę seimelių buvo paremtas, tik nesutarta, kaip geriau panaudoti ir išlaikyti pagausėjusią kariuomenę. Taigi kokius pagrindinius reikalavimus pirmojo dvimečio seimelių delegatams iškėlė Lietuvos bajorai?

Aptardami šį klausimą, remsimės aštuoniolikos seimelių instrukcijomis.

Kaip jau minėjome, bajorai, pritarę kariuomenės didinimui, patys ją išlaikyti vis dėlto nebuvo nusiteikę, nes viską nustelbė savi interesai. Visose instrukcijose aiškūs bajorijos reikalavimai, jog mokesčiai jai neturi būti per dideli. Daugelyje instrukcijų seimelių atstovai kariuomenei išlaikyti siūlė kitus šaltinius. Labiausiai puolė bažnyčią: jų manymu, pajamos kariaunai aprūpinti turėjo būti imamos iš vyskupų, žemesniosios dvasininkijos ir buvusių jėzuitų dvarų /Ašmenos5, Lydos6, Smolensko7 seimelių instrukcijos/.

Lydos pavieto atstovai dar pasiūlė vienu trečdaliu sumažinti profesorių algas, o Riečicos8 pavietas paragino kreiptis į popiežių, jog šis panaikintų visus moterų vienuolynus, kaip visiškai nereikalingus pasaulietiniam gyvenimui. Tiktai vieninteliai Žemaičių9 atstovai nesiūlė padidinti mokesčių dvasininkams. Jų instrukcijoje nurodyta, jog Žemaičių seniūnijos privilegijos apskritai negali būti peržiūrėtos10.

Slonimo11 pavieto atstovai siūlė apdėti mokesčiais „visokius iš užsienio atkeliaujančius mažosios scenos artistus, kurie tik pinigų prisirenka, o kraštui jokios naudos neduoda”. Volkovysko12 pavieto instrukcija dar griežtesnė - apkrauti mokesčiais visus, bet kuriais verslais užsiimančius svetimšalius. Be to, ji dar siūlė imti mokesčius iš Kuršo, Piltenės pavieto, Torno ir Dancigo, nes „kariuomenė gali būti reikalinga ir jų apsaugai”.

Kitu savo taikiniu bajorija pasirinko žydus. Lydos13, Smolensko14, Polocko15 ir Slonimo16 seimelių instrukcijos reikalavo sutvarkyti žydų mokesčius ir dvigubai padidinti jų pagalvę. Beje, Slonimo instrukcija dar pasiūlė uždėti žydams ir vedybų mokestį. Kaip matome, bajorai atkakliai siekė finansinę naštą užkrauti kitiems visuomenės nariams.

Visiškai suprantamas jų noras išlaikyti neribotą valdžią krašto periferijoje ir kontroliuoti seimelių gyvenimą, nors Vilniaus17 ir Kauno18 instrukcijose yra
29

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus