Tragiška Kęstučio mirtis 1382 metų rugpjūčio 15 dieną esminių pakitimų Lietuvos valdovo titulatūroje nepadarė. Jogaila liko aukščiausias Lietuvos valdovas. Dubysos sutartyje jis tituluojasi iš Dievo malonės didžiuoju Lietuvos karaliumi (Jagal von Gotis ganden groser koning zcu Littauwen)¹³. Tokį pat titulą tik lotyniškai, sutinkame ir 1386 m.¹⁴ Lotyniškoji titulatūra apima ir Rusijos paminėjimą – Rusijos valdovas ir paveldėtojas (Jagalo divina deliberacione magnus Rex vel dux litwanorum Russieque dominus et heres).¹⁵ Lenkijos istorikas J. Adamus šį Rusijos paminėjimą apibūdina kaip įprastinį ceremonialą, prilygstantį Pomeranijos ceremonialui Lenkijos karaliaus titule.¹⁶ Tačiau nederėtų pamiršti, kad Rusijos žemių įtraukimas į Lietuvos valdovo titulą išreiškė realią padėtį – “centro domeno hegemoniją tiek ir Rusijos svorį LDK”.¹⁷

J. Adamus taip pat teigia, jog tokį Jogailos titulą paveikė Lenkijos karalių titulatūra.¹⁸ Tačiau Jogaila taip titulavosi prieš tapdamas Lenkijos karaliumi, taip į jį kreipėsi ir Vokiečių ordino magistras, vadinęs jį didžiuoju kunigaikščiu ir Rusijos valdovu (Jagaloni magno duci Litwinorum et dominum Russye),¹⁹ ir lenkų pasiuntiniai atvykę derybų.²⁰ Tuo tarpu Skirgaila, užėmęs Kęstučio vietą, naudojosi ir jo titulu (Skirgal herczoge zcu Tracken),²¹ tačiau pasitaiko ir toks paminėjimas – koning Skirgal,²² kaip anksčiau buvo vadinamas ir Kęstutis – rex Keystuten.²³ Šiuo atveju, žodis koning tikriausiai apibrėžia ne asmens titulą, o, kaip ir naudojami terminai dux, herczog, nurodo valdančio luomo atstovą.

¹² Teki Naruszewicza. IV. 307. – Akta z róźnych panowan 1350-1586. – Nr. 1. Tai 1358 metų sutartis dėl sienų su Mozūrijos kunigaikščiu.

¹³ Urkundenbuch. – Band 3. – Nr. 1184, 1185, 1186. – P. 393-394, 394-395, 395-396; Kodex Dyplomatyczny Litwy. – Rozdzial 3. – Nr. 6. – P. 60-61. Trimis Dubysos sutartimis Jogaila už suteiktą pagalbą atidavė vokiečių ordinui Žemaičių kraštą, pasižadėjo gyventi taikoje ir nepradėti karo be ordino žinios.

¹⁴ Kodex Dyplomatyczny Litwy. – Rozdzial 3. – Nr. 6. – p. 60-61. Ordino magistras Konradas Ziollneris vadina jį didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (Jagale deme grosin Herczogin zcu Littouwin). – Nr. 7. – P. 62-63.

¹⁵ Ibid. – Nr. 9. – P. 69. 1383 m. dokumentas, kuriuo Jogaila pasižada Vokiečių ordinui laikytis taikos.

¹⁶ A d a m u s J. O tytule panującego. – p. 327.

¹⁷ G u d a v i č i u s E. Krėvos sutarties tikslai. – P. 69; P a š u t a V. Lietuvos valstybės susidarymas. – Vilnius, 1971. – P. 232; Ł o w m i a ń s k i H. Witold wielki książe Litewski // Lituano-Slavica Posnanensis. Studija Historica. – Poznań, 1977 (toliau – Łowmiański H. Witold wielki książe Litewski). – T. 7(1995). – P. 24-25.

¹⁸ A d a m u s J. O tytule panującego. – P. 318.

¹⁹ Codex Epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376 - 1430. Wydał A. Prochaska. – Kraków, 1882 (toliau – CEV). – Nr. 18, 19. – P. 6-7, 8.

²⁰ Akta unji Polski z Litwą 1385 – 1791. Wydali St. Kutrzeba i Wł. Semkowicz. - Kraków, 1392 (toliau – AUPL). – Nr. 2. – P. 3 – Principem Jagalonem Dei gratia summum ducem Litvanorum et russiae haeredem.

²¹ Urkundenbuch. – Band. – Nr. 1184. – P. 393-394; Kodex Dyplomatyczny Litwy. – Rozdzial 3. – Nr. 3. – P. 56-57.

²² Koning Jagal und koning Skirgal – Codex epistolaris saeculi decimi quinti. Collectus opera A Sokołwski, J. Szuyski. – Kraków, 1891 (toliau – Ce XV). – T. 2. – Nr. 1. Kadangi Vilniaus bibliotekose antrojo šio leidinio romo rasti nepavyko, cituojama pagal A d a m u s J. O tytule panującego. – P. 315.

²³ Urkundenbuch. – Band 3. – Nr. 1152. – P. 362. Taip jį vadina Livonijos ordino magistras 1380 m.; Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschichtsquellen der Preussischen Vorzeit bis zum Urtergangen der Ordensherrschaft. Herausgegeben von Dr. Th. Hirsch, Dr. M. Töppen und dr. E. Strehlke. – Leipzig, 1863 (toliau – Scriptores rerum Prussicarum). – T. 2. – P. 104, 113.

²⁴ G u d a v i č i u s E. Krėvos sutarties tikslai. – P. 68.