| daryti išvadą, kad antroji baudžiavos laida buvo nulemta vidinių priežasčių.
Kita vertus, J. Topolskis pritaria I. Wallersteino teiginiui apie Lenkijos–Lietuvos valstybėje vyravusį efektyviausią (atsižvelgiant į to meto valstybės geografinį ir geopolitinį kontekstą) gamybos būdą – baudžiavinį darbą. Lenkų istorikas, akcentuodamas neišvengiamą (dėl vidinių priežasčių74) lažinio palivarkinio ūkio kūrimąsi Lenkijos–Lietuvos valstybėje, kartu pabrėžia neigiamus šio proceso padarinius, t. y. valstiečių išstūmimą iš rinkos, kuris lėmė jų galimybių plėtoti prekinį ūkį pašalinimą75.
Tiriant išorinių ir vidinių priežasčių ginčą, svarbūs yra lenkų istorikės M. Boguckos argumentai, kuriais ji motyvuotai prieštarauja J. Topolskiui, bet pritaria I. Wallersteino pozicijai. Anot M. Boguckos, J. Topolskis klaidingai nurodo grūdų eksporto skaičius (pasak jos, nebuvo tokios Lenkijos–Lietuvos lokalios rinkos, kurioje būtų realizuojami grūdai Topolskio nurodytais kiekiais, nes jis apsiriboja tik eksporto per Dancigo uostą statistika). Lenkų istorikės teigimu, grūdai buvo eksportuojami ne tik per Dancigo, bet ir per kitus uostus (pvz., Rygos, Elbingo, Karaliaučiaus ir kitų), kurių krovinių bendra apimtis XVI–XVII a. sudarė apie 20–25% viso eksporto į pasaulinę rinką76.
Antra vertus, ekonominę priklausomybę Šiaurės ir Vakarų Europai liudijo ir specifinis Lenkijos–Lietuvos valstybės miestų vaidmuo. Lenkų istoriko A. Wyrobiszo ir vengrų istoriko P. Gunsto teigimu, miestų specializacija buvo žemės ūkio žaliavų eksportas – jie buvo tarpininkai, perparduodantys žaliavas užsienio pirkliams77.
Reikėtų eksplikuoti dar vieną KPS teorijos problemą, kuri kelia didelį susirūpinimą istorikams marksistams – I. Wallersteino teiginį, kad antroji baudžiavos laida buvo periferinio kapitalizmo pradžia Vidurio ir Rytų Europoje. Akivaizdu, jog istorikų marksistų taikoma metodo
--- kybos keliais gabenti itin didelius kiekius produkcijos ir žaliavos, todėl apimties požiūriu prekyba žemės ūkio žaliavomis bei plataus vartojimo prekėmis nebuvo didelė. H. Wesselingo skaičiavimu, Anglijos (turint omenyje šios pirmavimą pasaulinėje prekyboje) eksportas iki pramoninės revoliucijos sudarė ne daugiau kaip 15% viso bendrojo vidaus produkto. Europos valstybių (be Anglijos) eksportas į pasaulinę rinką XVII a. apimtimi prilygo tik vienam dviem, o XIX a. – septyniems aštuoniems šiuolaikiniams supertankeriams. Žr. Wesseling H. Overseas History // New Perspectives on Historical Writing (Ed. by P. Burke). Polity Press, 1992, p. 80–81. Žr. taip pat Brien O’ P. European Economic Development: The Contribution of the Periphery // The Economic History Review. 1982, Feb., vol. 35, no 1, p. 1–18.
74 Lenkijos–Lietuvos valstybė buvo priversta „pririšti“ valstiečius prie žemės, nes: 1) buvo didžiuliai nedirbamų žemių plotai; 2) buvo juntamas didelis darbo jėgos stygius. Žr. Topolski J. Polska w czasach nowozytnych od srodkowoeuropejskiej potęgi do utraty niepodleglosci (1501–1795), tom II. 1999, s. 36.
75 Plg. North D. C. Exports and Regional Growth: A Reply // The Journal of Political Economy. 1956, Apr., vol. 64, no 2, p. 165–168. D. C. Northas teigia, kad trumpalaikėje perspektyvoje žemės ūkio žaliavų eksportas yra pelningas, tačiau ilgalaikėje šalies ekonominėje perspektyvoje nuostolingas: trumpalaikė nauda gali predeterminuoti lėtesnę ekonomikos raidą.
76 Bogucka M. North European Commerce as a Solution to Resource Shortage in the Sixteenth-Eighteenth Centuries // Natural Resources in European History (Eds. A. Mączak, N. W. Parker). Washington, 1978,
p. 16. Žr. taip pat jos pačios. Amsterdam and the Baltic in the First Half of the Seventeenth Century // The Economic History Review. 1973, vol. 26, no 3, p. 433–447. Beje, lenkų istorikės teiginiai sutampa su Nyderlandų istoriko W. S. Ungerio teiginiais. Žr. Unger W. S. Trade Through the Sound in the Seventeenth and Eighteenth Centuries // The Economic History Review. 1959, vol. 12, no 2, p. 206–221.
77 Žr. Wyrobisz A. Power and Towns in the Polish Gentry Commonwealth: The Polish–Lithuanian State in the Sixteenth and Seventeenth Centuries // Theory and Society. 1989, Sep., vol. 18, no 5, p. 614–615; Gunst P. Agrarian Systems of Central and Eastern Europe // (Ed. D. Chirot). The Origins of Backwardness in Eastern Europe. Economics and Politics from the Middle Ages until the Early Twentieth Century, 1989,
p. 58–59. Beje, Jonas S. Cohenas pažymi, kad Vidurio ir Rytų Europoje dėl miestų agrarinio pobūdžio jų prekybinis elitas labiau palaikė ryšius su feodalais nei su valstiečiais. Žr. Cohen J. S. The Achievements of Economic History: The Marxist School // The Journal of Economic History. 1978, Mar., vol. 38, no 1, p. 38–39. |
dizainas ir programavimas giriaus