Kalbėdamas apie generacijų kartą, J. Eretas rašė: "Gana tragiškas yra tas momentas, kada vyresnieji jaučia, kaip ima braškėti jų sostas. Juo greičiau jie savo padėtį supras, juo lengviau jiems seksis garbingai iš jos išeiti. Bet jie dažnai negali apsispręsti su mintimi, kad jų laikas jau pasibaigė. Jie, priešingai, pabrėždami savo nuopelnus bei laukdami padėkos, bando išsilaikyti. Tatai vienok jiems nepavyksta, o tai tik suaštrina jaunųjų agresiją prieš savo situacijos nesuvokiančius, dažnai sentimentaliai ją ginančius senuosius" (p. 8-9).

Nagrinėjamo 35-rių metų laikotarpio J. Eretas išskyrė dvi kartas: 1896-1915 m. ir 1916-1931m. Pirmosios kartos tikslas - atsiplėšimas nuo Rytų, antrosios - posūkis į Vakarus.

Apžvelgdamas pirmąją kartą, J. Eretas sako, kad "ji tetęsia ankstyvesniųjų kartų darbus. Kadangi žymi jų da­lis plaukia tiesiog iš 1875 m. mirusio vysk. Valančiaus darbuotės, jo vardas bus tie vartai, pro kuriuos žengsi­me į savo sritį. Jis yra tikras šios generacijos tėvas" (p. 9). "Metai prieš vyskupo mirtį Kauno gubernatorius raportavo savo vyresnybei: "Valančius nebeturi pirmykščio autoriteto ir įtakos". Iš paviršiaus taip galėjo atrodyti, ka­dangi pataikaująs savo viršininkams valdininkas tematė nykstantį senelį, bet nepastebėjo vyskupo pasėtos sėklos, žemėje laukiančios savo pavasario" (p. 10).

J. Eretas iškėlė kunigo Silvestro Gimžausko nuopelnus. Jis - tarsi tiltas tarp M. Valančiaus ir pirmosios ge­neracijos. Jo veikalą "Priešaušris", išleistą Krokuvoje, itin vertino S. Yla. "Šis Priešaušris buvo vakarietinės katali­kų orientacijos afrontas prieš rytietines - rusiškojo nihilizmo apraiškas..." (p. 10). S. Gimžausko pagrindinė tezė -"Mokslas nepaneigia religijos ir nėra kliūtis socialinei pažangai". Svarbiausias generacijos, į kurią vedė S. Gim­žausko ir jo vienminčių veikla, bruožas - gynamasis nuo rusų (politiniu bei religiniu aspektais) bei gynimasis nuo lenkų (kultūriniu ir kalbos aspektais). Z. Ivinskis taip akcentavo šį laikotarpį: "Reikia atsiminti, kad tai buvo pozi­tyvizmo žydėjimo laikai. Liberalai ir socialistai užpuldinėjo Bažnyčią ir dvasininkus. Kabinosi prie dogmų ir Baž­nyčios istorijos" (p. 11).

Beveik visi pirmosios generacijos atstovai gimę spaudos draudimo laikais - 1860-1880 metais. J. Eretas šioje generacijoje ieškojo vyraujančios etnografinės grupės: "Žymu, kad nuo vyskupo Merkelio Giedrai­čio (apie 1563-1609) gadynės iki XIX šimtmečio pabaigos pirmenybė priklauso žemaičiams" (p. 12). Aukštaičiai S. Gimžauskas, J. Jakštas, J. Tumas rodė, kad iniciatyvą perėmė kitos etninės grupės ir pirmenybė teko sūdu­viams.