Tos sąjungos kūrimo reikalu J. Purickis 1921 m. gegužės pradžioje buvo nuvykęs į Rygą ir Taliną. Gegužės 14 d. Lietuva ir Latvija pasirašė slaptą protokolą, iš esmės labai artimą politinės sąjungos sutarčiai. Protokole buvo pažymėta, jog tuo tarpu karinė konvencija su Lenkija nepriimtina ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, jog pirmiausia reikia sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungą¹⁶. Be to, jame Latvija patvirtino savo ankstesnį nusistatymą: suteikti Lietuvai karinę pagalbą, jei ją vėl puls Lenkija ar Želigovskis¹⁷.

Latvijos pažadas padėti Lietuvai naujos Lenkijos agresijos atveju, taip pat sutikimas įsitraukti į trišalę sąjungą ir nesudaryti karinės konvencijos su Lenkija skatino Lietuvos vyriausybę atkakliau priešintis Himanso projektui. Dar gegužės 8 d. telegramoje, pasiųstoje iš Rygos į Briuselį, J. Purickis Lietuvos delegacijos narį P. Klimą įspėjo: "Būkite atsargus su karo konvencija, nes net latviai šiomis aplinkybėmis neranda galimu tokion konvencijon su lenkais dėtis"¹⁸.

Ši telegrama neatsitiktinė. Apie savo vizitą į Latviją ir Estiją, apie jo rezultatus J. Purickis operatyviai ir detaliai informuodavo Lietuvos atstovus, buvusius Briuselyje. Štai gegužės 14 d., tik ką pasirašęs slaptą protokolą, jis pranešė jiems apie to protokolo pranašumus, duodamas suprasti, jog Lietuvos pozicija dabar sustiprėja, todėl ji gali atkakliau laikytis savo reikalavimų derybose su Lenkija¹⁹. Patys latvių diplomatai gerai suvokė, kad Baltijos valstybių suartėjimas su Lietuva padeda jai atsilaikyti prieš Lenkijos diktatą. Latvijos užsienio reikalų ministerijos politikos ir ekonomikos departamento direktorius V. Šumanis 1921 m. liepos 19 d. Latvijos atstovui Kaune V. Bandrevičiui rašė, kad ta "parama, kurią Lietuva dabar gauna iš šiaurės", verčia ir Lenkiją būti nuolaidesne bei atsargesne santykiuose su Lietuva²⁰.

"Lietuvos užsispyrimas (Vilniaus klausimu — Z. B.) paaiškinamas ta moraline pagalba, kurią jai teikia Latvija ir Estija"²¹, - pabrėže Latvijos karo atašė Lenkijoje P. Hartmanis.

1921 m. Latvija buvo palanki Lietuvai iš dalies todėl, kad siekė paskatinti ją atmesti Himanso projektą. Latvija nenorėjo, kad Lietuva jį priimtų daugiausia dėl trijų priežasčių. Pirma. Ji matė, jog šis projektas pakenks Lietuvos savarankiškumui, todėl bijojo, kad tai netaptų precedentu