| komunistų partijoms. Jų veiklai koordinuoti, bendram veikimui 1919 m. pavasarį Maskvoje buvo įsteigtas Komunistinis internacionalas. Kominterno pirmajame kongrese priimtame ir 14 valstybių kompartijų atstovų pasirašytame Manifeste buvo konstatuota, jog "nacionalinė valstybė ... tapo ankšta gamybinių jėgų vystymuisi, ir mažų tautų laisvo gyvavimo galimybę garantuoti gali tik proletarinė revoliucija, kuri išlaisvins visų šalių gamybines jėgas iš nacionalinių valstybių gniaužtų"5. Be abejo, tokie teoriniai apibendrinimai 1919 m. pr. veikiau buvo Rusijos bolševikų lyderius apėmusios panrevoliucinės euforijos rezultatas, nei reali Europos politinio paveikslo perspektyva. Taigi, mūsų požiūriu, visiškai logiškas ir neatsitiktinis, atsižvelgiant į forsuojamos, pasaulinės revoliucijos uždavinius, buvo 1919 m. pr. išsakytas ir Z. Angariečio klasinis (tiksliau — nihilistinis — R.V.) požiūris į Lietuvos nacionalinės valstybės perspektyvą, kurioje Lietuvos susivienijimas su Baltarusija turėtų būti vertinamas kaip pirmutinis žingsnis prie tolimesnio susivienijimo6.
Kaip žinoma, Lietbelo Sovietų socialistinė respublika, įkurta Lietuvos ir Baltarusijos komunistų 1919 m. pavasarį, gyvavo iki tų metų rudens. 0 iki pat 1920 m. rudens gan atvirai pasireiškusi nihilistinė LKP pozicija nepriklausomos Lietuvos valstybės atžvilgiu buvo pagrįsta pastarosios laikino egzistavimo įsitikinimu. Mat 1919 - 1920 m. vykęs Sovietų – Rusijos - Lenkijos karas, komunistų supratimu buvo vienu iš pasaulinės socialistinės revoliucijos įgyvendinimo etapų. Šiomis aplinkybėmis LKP tikėjosi Raudonosios armijos pagalba antrą kartą sėkmingiau išspręsti darbininkų ir valstiečių socialistinės valstybės klausimą7. 1920 m. gegužės 16 d. V. Kapsuko telegramoje LKP atstovui 48 - je Raudonosios armijos divizijoje S. Mickevičiui - Paprūsiui buvo pasakyta, kad "pati liaudis turi nuspręsti, kam priklauso Lietuva - Lenkijai ar Sovietų Rusijai"8. 0 tai dar kartą patvirtino nepasikeitusias, nihilistines LKP vadovų pozicijas nedidelės savarankiškos valstybės atžvilgiu.
1920 m. rudenį iš esmės pasikeitė LKP veiklos sąlygos: Lenkijos generolui Želigovskiui užėmus Vilniaus kraštą, įvyko Lietuvos KP atsiskyrimas nuo Baltarusijos KP. Lietuvos komunistų pagrindine veikimo teritorija tapo vadinamoji Kauno Lietuvos teritorija. LKP pertvarkė ir savo planus: nepa- |
dizainas ir programavimas giriaus