Lietuvos valdovo titulatūra baigė formuotis sunkiausiu – pradiniu unijos su Lenkija – laikotarpiu, kai aneksinės Lenkijos užmačios reiškėsi ypač atvirai ir aštriai. Keli XIV a. pabaigos – XV a. pirmojo trečdalio unijos aktai, žymintys Lietuvos valdovo institucijos (institucijų) valdžios turinio raišką ir raidą, suskirsto šią koliziją atskirais etapais. Visa tai matyti diplomatikoje ir sfagistikoje.
Į Vytauto valdymo pabaigą (antrą pusę) aktuose atsirado Lietuvos valstybės – Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (LDK) sąvoka. Tačiau XV a. ketvirtasis dešimtmetis, kai Lenkijos padėtis kovų dėl Vytauto „paveldėjimo“ draskomos Lietuvos atžvilgiu pasidarė dominuojanti, sukomplikavo Lietuvos valdovo poziciją tiek suverenios valdžios, tiek dėl titulo. Žygimanto Kęstutaičio sfragistika ir titulatūra šiuo požiūriu yra tarsi lakmuso popierėlis, liudijantis Lietuvos valdovo institucijos teisinio įtvirtinimo (Europos leno teisės požiūriu) susidūrimą su Lenkijos politikos siekiais.
Titulas ir valdžia
Gardino sutartyje Žygimantas Kęstutaitis tituluojasi „Magnus Dux Lythwaniae, Russiae, etc.“1 Valstybė, kurios didžiuoju kunigaikščiu jis esąs, tame pačiame akte vadinama Magnus Ducatus Lithuaniae et Russiae. Lietuva čia apibrėžiama ne geografine, o politine (valstybine) prasme. Ir jos aukščiausias valdovas yra didysis kunigaikštis. Vadinasi, norint tapti LDK valdovu, reikėjo tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, ir atvirkščiai, norint būti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, reikėjo būti LDK monarchu. Tas pats ryšys kaip karalius ir karalystė, imperatorius ir imperija. Tačiau Lietuvos valstybės ir jos valdovo titulatūros raida buvo gana sudėtingas procesas, kuriame dėl įvairių asmenų politinių aspiracijų ir Lietuvos geopolitinės padėties ši, atrodo, logiška formulė dažnai pasirodydavo esanti netiksli.
Taigi Žygimantas Kęstutaitis tituluojasi Lietuvos valdovu – didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jis ne pirmasis Lietuvos valdovas, turėjęs šį titulą. „Autorinės“ šio titulo teisės veikiausiai priklausytų Vytautui. Pasak lenkų istoriko J. Adamuso, būtent toks Lietuvos valdovo titulas suformuotas Vytauto valdymo pabaigoje. Prieš tai titulą „didysis kunigaikštis“ vartojo ne vienas kunigaikštis. Tačiau tai esą nebuvo politinės valdžios deklaracija ar oficialus valdovo titulas. Šis faktas tiesiog liudijąs, kad tiek valdovo, tiek valstybės titulas buvo nenusistovėjęs.2 |
dizainas ir programavimas giriaus