| panašių išvadų priėjo ir kiti žymus agrarinės istorijos tyrinėtojai, pavyzdžiui, N. Rubinšteinas ar M. Confino6. Vadinasi, reikėtų ieškoti veikiau politinių baudžiavos panaikinimo priežasčių. Būtent taip daro daugelis Vakarų istorikų, kurie Aleksandro II reformas ar Meidzi restauraciją Japonijoje aiškina remdamiesi ne formacijų teorija, o modernizacijos koncepcija ir išorinių impulsų reikšme7. Tuo jie skiriasi nuo formacijų teorijos šalininkų, aiškinančių, pavyzdžiui, kad amerikiečių komandorui Perriui atvykus į Japoniją, ten feodalizmas jau buvo pasiekęs savo vėlyvąją fazę ir buržuazinė revoliucija su sparčia kapitalizmo raida buvo neišvengiama8.
Panašų vaizdą mes matome ir Rusijos istorijos sovietinėje istoriografijoje, nors, kaip žinoma, carinės Rusijos istorikai apskritai neigė Rusijoj buvus feodalizmą (senjorinę sistemą). Skirtingai nuo bolševikų įdiegtų koncepcijų, "modernizacijos" teorijos šalininkai Aleksandro II reformas linkę aiškinti ne kaip vidinių prieštaravimų nulemto proceso rezultatą, o labiau kaip rezultatą prieštaravimų, atsiradusių dėl išorinio poveikio. Dažniausiai akcentuojama, kad carizmui, norinčiam atkurti Rusijos, kaip didžiosios valstybės, vaidmenį Europoje, reikėjo sustiprėti vidiniu požiūriu, pertvarkyti savo tradicinę sistemą.
Po to, kai Prancūzijos revoliucija panaikino senąjį režimą ir Napoleonas parodė, ką gali kariuomenė, pagrįsta visuotinės karinės prievolės principu, kitos Europos šalys taip pat ėmė naikinti feodalizmą ten, kur to nespėjo padaryti Napoleonas. Feodalinė sistema trukdė įvesti visuotinę karinę prievolę ir nors senos sistemos laužymas reiškė bajorijos susilpninimą, tačiau valstybė dėl to kariniu požiūriu stiprėjo. Būtent carizmo karinius-strateginius sumetimus, kariuomenės modernizavimo poreikius linkę iškelti kaip svarbiausius šiuolaikiniai vokiečių istorikai, aiškindami baudžiavos panaikinimą Rusijoje9.
Po Napoleono sutriuškinimo carinė Rusija bandė stiprinti savo karinę sistemą, kurdama Arakčejevo tipo kaimus ar ieškodama kitų dalinių priemonių. Kartu įvairiais lygiais buvo ruošiami valstiečių išlaisvinimo projektai. Pirmas žinomas specialus slaptas komitetas aukščiausiu lygiu buvo sukurtas 1818 metais, vadovaujamas finansų ministro D. Gurjevo. Yra žinoma, kad vien Nikolajaus I valdymo laikais (1825-1855) aukščiausiu lygiu buvo sukurti 9 slapti komitetai valstiečių klausimu. Visi šie komitetai, atsiradę vienas po kito, svarstė vieną pagrindinį klausimą: kaip išlaisvinti valstiečius nuo baudžiavos. Toks aktyvumas neapsiribojo vien svarstymais. Jau XIX a. I pusėje carai vykdė reformas, apribojančias baudžiavą. Kai 1836 m. vasario 17 d. Nikolajus I pasakė generolui Kiseliovui: "Ty budeš moi načialnik štaba po krestjanskoj časti"10, kažin ar tai buvo pasakyta tik perkeltine prasme. Kariuomenės štabas, atrodo, iš tik- |
dizainas ir programavimas giriaus