Šiuo metu susikaupė gana daug nacionalizmo koncepcijų naujausiuose ir senesniuose Vakarų istorikų, sociologų ir filosofų darbuose. Tad apie problemą tikrai galima kalbėti. Lietuvoje apie ją reikia kalbėti pirmiausiai jau vien dėl to, kad nacionalizmo istoriografija čia yra iš esmės nežinoma. Be to, gana dažnai pats nacionalizmo terminas Lietuvos akademinėje visuomenėje yra sutinkamas nepalankiai ir priešiškai. Tai ir suprantama. Juk daugelis nūdieninių Lietuvos ir lietuvių praktinių nuostatų yra grįstos nacionalizmu. Bet neužbėkime už akių ir pradėkime nuo nacionalizmo sampratų Vakarų istoriografijoje aiškinimosi.
Pirmiausiai pastebėsime, kad nacionalizmo tyrimai labai suaktyvėjo per pastaruosius tris dešimtmečius. Kaip tik per šį laiką nacionalizmui buvo paskirtos šešios anglų sociologo Anthony'o Davido Smitho (g. 1933 m.) monografijos ir daugybė straipsnių1. Atskirus darbus nacionalizmui paskyrė amerikiečių idėjų istorikas, Wisconsinio univeriteto profesorius Georgeas Mosseas2 (g. 1918 m.), žymus anglų socialinės istorijos atstovas Ericas Hobsbawmas3 (g. 1917 m.). 1983 m. pasirodė pirmasis garsaus anglų istoriko, sociologo ir filosofo, Cambridge'o universiteto socialinės antropologijos profesoriaus Ernesto Gellnerio (g. 1925 m.) knygos "Tautos ir nacionalizmas" leidimas4. Studijas apie nacionalizmą išleido Benedictas Andersonas5, Peteris Alteris ir kt. Vakarų istorikai. Nepagailėjo jam knygelės ir žinoma bulgarų kilmės prancūzų psichoanalitikė Julia Kristeva7. 1992 m. išėjo Los Angeles California universiteto socialinių mokslų katedros docento Rogerso Williamo Brubakerio Harvardo universiteto socialinių mokslų daktarės Liahos Greenfeld darbai8, labai palankiai ir šiltai recenzentų įvertinti. Nacionalizmas yra nagrinėjamas ir socialinio diskurso9 pilietinės visuomenės10 tyrinėtojų.
Visi išvardytieji - tai tik patys pastebimiausi ir autoritetingiausi darbai. Nagrinėjant šiuos darbus, patogu juos būtų suskirstyti į tris grupes pagal patį bendriausią metodologinį požiūrį į nacionalizmo analizės ir deskripcijos problemas. Galime išskirti tris tokius požiūrius, kuriuos pavadinsime evoliuciniu, konstrukciniu (galima būtų ir konstruktyviu, bet reikia atsižvelgti |