| Glaudūs jo ryšiai su oficialiomis Vokietijos institucijomis padėjo neutralizuoti politinius priešininkus ir „Judėjimui“ garantuoti solidžią finansinę paramą. E. Kriogeris įtikino VoMi, rėmusią įvairias vokiečių organizacijas užsienyje, ignoruoti P. Šimano vadovaujamą Vokiečių tautinę bendriją bei Helmuto Stegmano vadovaujamą Baltijos krašto partiją, kaip neatitinkančias laiko dvasios. Taigi, nors Latvijoje dalis vokiečių palaikė nuosaikiuosius lyderius, E. Kriogeriui, Vokietijos padedamam, pavyko suskaldyti bendruomenę, diskredituoti nuosaikią P. Šimano grupę ir 1935–1938 m. tapti vienvaldžiu lyderiu. E. Kriogeris svarbus ir kaip pagrindinis VoMi informatorius apie padėtį Baltijos šalyse. Jo teikiami pranešimai pasiekdavo Vokietijos vyriausiosios saugumo tarnybos direktorių R. Heydrichą arba patį H. Himmlerį30.
Lietuvos vokiečių Kulturverbandas, veikęs nuo 1924 m., 1933 m. tapo nacionalsocialistine organizacija. VSD pareigūnai užfiksavo, jog 1933 m. liepą vykusiame KV visuotiniame suvažiavime buvo nutarta veikti nacionalsocialistiniais pagrindais. Pasirinkti tokią politinę kryptį KV paskatino Vokietijoje pradėtas Rytų klausimo svarstymas ir viltys gauti iš ten daugiau finansinės paramos. Tačiau Vokietijos istorikas H. Stosunas KV posūkį nacionalsocializmo kryptimi pastebi tik nuo 1936 m., kai ir KV dokumentuose, ir leidžiamame laikraštyje „Deutsche Nachrichten für Litauen“ įsivyravo nacistinė terminija. Apskritai H. Stosunas linkęs KV nacistinę veiklą vertinti kaip silpną, o Lietuvos vokiečius apibūdina kaip ne itin uolius nacizmo sekėjus, kadangi iškeldintieji vokiečiai SS patikrinimo metu menkai teišmanė nacionalsocialistinę ideologiją. Pasak H. Stosuno, SS buvo nepatenkinta mokymu vokiškose KV išlaikomose (tiksliau, VoMi finansuojamose – aut. past.) mokyklose, kadangi jaunimui trūko nacionalsocializmo pagrindų“31. Tačiau Lietuvos VSD pranešimai verčia abejoti H. Stosuno teiginiais, nes 1933 m. KV reikalų vedėjas R. Kosmanas ir mokytojas K. Čerpinskis važinėjo po KV skyrius ir juos pertvarkė nacionalsocialistiniais pagrindais32. Žinoma, KV ir toliau savo veiklą dangstė kultūrinio darbo skraiste, tačiau aštuonis asmenis išsiuntė į nacionalsocialistų kursus Ripene, netoli Karaliaučiaus, kad turėtų naujosios ideologijos „specialistų“. 1933 m. Vokietijos NSDAP pavyzdžiu KV organizavo darbo stovyklas jaunuomenei Lietuvoje. Taigi archyviniai dokumentai nepalieka jokių abejonių, kad 1933 m. KV tapo nacistine organizacija. 1939 m. pradžioje KV jau buvo perėmęs visą nacionalsocialistinės organizacijos struktūrą, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos vokiečiai pasirodydavo vilkėdami sukarintų organizacijų uniformomis ne tik savo susirinkimuose, bet ir viešose vietose33.
Estijoje nacistinį judėjimą 1933 m. pradėjo Viktoras fon zu Miulenas (V. von zu Mühlen). Jo įkurta organizacija rėmė Hitlerį, rengėsi įvykdyti šalyje perversmą ir prijungti Estiją prie Vokietijos34. 1933 m. gruodį dauguma Estijos vokiečių atsiribojo nuo V. Miuleno, todėl jis atsistatydino, o nacistiniam judėjimui vadovauti ėmė jaunas teisininkas Oskaras Lutzas. 1934 m. per Baltijos šalis nuvilnijo nacistinių organizacijų narių suėmimų ir teismo procesų banga. 1934 m. sausį Latvijoje buvo suimti jauni vokiečiai nacistai, šnipinėję latvių pėstininkų įguloje, surasta didelė nelegaliai veikusi nacistų
---
30 Kangeris K. Min. veik., p. 104.
31 Stossun H. Die Umsiedlungen der Deutschen aus Litauen, S. 53.
32 Pranešimas apie Lietuvos vokiečių Kulturverbando veiklą. // LCVA, f. 377, ap. 9, b. 113, l. 1.
33 Valstybės saugumo departamento biuletenis Nr. 187, 1939 m. // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 187, l. 75.
34 Nolte E. Min. veik., p. 236. |
dizainas ir programavimas giriaus