| šalia teigiamų vertinimų neretai pasigirsdavo ir aštrios kritikos. Antai Atsargos kario slapyvardžiu A. Bako spaustuvėje buvo išleista knygelė „Kaip Smetona–Voldemaras organizavo mūsų kariuomenę“30. Joje autorius, remdamasis to meto aukšto rango karininkų publikacijomis karo mokslų žurnale „Mūsų žinynas“ ir kt. leidiniuose teigė, kad pirmasis Lietuvos vyriausybės vadovas prof. A. Voldemaras ir tuometinis Valstybės Tarybos pirmininkas A. Smetona nepagrįstai savinosi kariuomenės organizavimo darbą, nors faktiškai net kliudę tai daryti, „savo vykdyta politika užtraukę daug nelaimių ant Lietuvos“, o paskui „išvažiavę į užsienius“. Todėl, jo manymu, minėti vadovai „turį atsakyti prieš tautą, kaip tų įvykių kaltininkai“31.
Tokie griežti kaltinimai atspindėjo itin sudėtingą tuometinę padėtį šalyje ir tam tikros visuomenės dalies, ypač karininkijos, aiškiai reiškiamą nepasitenkinimą Lietuvos vadovų vykdyta neefektyvia krašto gynybos organizavimo politika.
Iš viso to, kas anksčiau pasakyta, matyti, kad tarpukario lietuvių istoriografija, tyrinėjanti minėtą problemą, išties negausi. Dar mažiau šioje srityje buvo nuveikta sovietiniais metais. Dėl komunistinės ideologijos varžtų, mokslinės veiklos griežtos kontrolės mus dominančią problemą tyrinėti buvo neįmanoma. Daugelyje pokario istorikų darbų visaip buvo koneveikiamos 1918–1920 m. vyriausybės, šalies ginkluotosios pajėgos, joms lipdomos „kontrrevoliucionierių“, „buržuazinių nacionalistų“, „parsidavėlių“, „buožių sūnelių“ ir kitokios etiketės, grubiai prasilenkiama su istorine tikrove, iškraipomi faktai ir pan.32
Sovietiniais metais pasirodė keletas darbų mus dominančia tematika, kurių pagrindinis uždavinys buvo kiek įmanoma diskredituoti šalies ginkluotąsias pajėgas ir jų vadovybę visuomenės akyse. Antai net keleto istorikų dėmesį patraukė Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 m. Ignoruodami daugelio archyvinių dokumentų turinį ir minėto sukilimo istoriografijos pradininku laikydami bolševiką V. Mickevičių-Kapsuką, šie istorikai33 savo darbuose panaudotą medžiagą labai tendencingai interpretavo.
Sunkiais Lietuvai 1918–1920 m. jos politiniai bei kariniai veikėjai, plėsdami ryšius su Vakarų šalimis, tikėjosi iš jų gauti ir tam tikrą karinę paramą. Kilusios idėjos – sudaryti iš lietuvių kilmės amerikiečių karinius dalinius ir juos pasiųsti į Lietuvą – realizavimą savo darbuose trumpai aptarė R. Šarmaitis34, A. Andrejevas35, K. Navickas36 ir L. Kapočius37. Keliolikos instruktorių iš Vakarų šalių atvykimą į Lietuvą ir gautą tam tikrą ginklų, amunicijos ir įvairių medžiagų kiekį, už kurį Lietuvos vyriausybė per keletą vėlesnių metų turėjo sumokėti, minėti autoriai tendencingai įvertino kaip tų šalių intervenciją prieš Lietuvos darbo žmones(!). Šią klaidą devintajame dešimtmetyje tam tikru mastu
_____________________________________________________
30 Atsargos karys. Kaip Smetona–Voldemaras organizavo mūsų kariuomenę. Kaunas [Išleidimo metai nenurodyti – V. L.].
31 Ten pat, p. 15–16.
32 Lietuvos TSR istorija. Vyr. red. J. Žiugžda. Vilnius, 1965. T. 3, p. 28–30, 37–41, 85, 98–100 ir kt.; Lietuvos komunistų partijos istorijos apybraiža / Ats. red. R. Šarmaitis. Vilnius, 1971. T. 1, p. 333–338, 446–450, 460–462 ir kt.; J. Žiugžda. Lietuvių tautos kova dėl Tarybų valdžios 1918–1919 m. Vilnius, 1948 ir kt.
33 Didysis Lietuvos kareivių sukilimas, parašė Revoliucijos kareivis (V. Kapsukas), 1924; J. Jurginis. Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 m. Vilnius, 1955; J. Komodaitė, P. Štaras. Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais // Revoliucinis judėjimas Lietuvoje / Red. R. Šarmaitis. Vilnius, 1957, p. 304–313.
34 R. Šarmaitis. Amerikos–Anglijos imperialistų intervencija Lietuvoje 1918–1920 m. Vilnius, 1955.
35 А. М. Андреев. Борьба литовского народа за советскую власть (1918–1919 г. г.). Москва, 1954.
36 К. Навицкас. Литва и Антанта. Вильнюс, 1970.
37 L. Kapočius. Senoji išeivija ir Lietuva. Vilnius, 1981.
38 A. Eidintas. Amerikos lietuvių brigados formavimas 1919–1920 m. // Jaunųjų istorikų darbai. Vilnius, 1984, t. 5, p. 149–152.
39 J. Skirius. Lietuvių buržuazijos politinių grupuočių mėginimai užmegzti santykius su JAV valdžia 1917–1919 m. // Lietuvos TSR MA mokslo darbai. Istorija. Vilnius, 1987, t. 28, p. 80–96. |
dizainas ir programavimas giriaus