|
1927–1935 m.: „Senasis pasaulis sukūrė 10 įsakymų. Naujasis pasaulis pripažįsta tik 3 įsakymus: žavingas žvilgsnis, verianti šypsena, blizgą dantys. Miradont.“49
Aptariamąjį laikotarpį galima laikyti nauja lietuviškos reklamos raidos pakopa. Palyginus šias reklamas su pirmųjų Nepriklausomybės metų skelbimų tekstais (kurių dažniausias modelis buvo: Pardavėjas / gamintojas siūlo prekę / paslaugą. Pigios kainos, aukščiausia kokybė) matomas akivaizdus skirtumas, žengtas didelis žingsnis nuo informacinio pranešimo link vadinamosios šiuolaikinės reklamos. Lietuviškos reklamos skyrėsi ne vien nuo 1918–1920 m. skelbtų, bet ir nuo vėlesniųjų (1920–1926 m. laikotarpio), kurios pabrėžė kokybę, prekės būtinumą, naudą ir pan. Nuo 1927–1928 m. reklamose išryškėja nauji akcentai: susidomėta žmogaus sąmonės poveikio būdais. Apeliuojama į žmogaus jausmus: pasaulis pasikeitęs, jeigu nenori atsilikti nuo jo, turi žavėti kitus akinančia šypsena; pasisekimas, kitos lyties dėmesys lydi lieknus, sportiškai atrodančius50. Prekė nebebuvo centrinis reklamos objektas, ji tapo priemone patenkinti tam tikrą poreikį, išspręsti tam tikrą gyvenimo situaciją. Pavyzdžiui, „Lietuvos aide“ reklamoje pavaizduoti susiglaudę vyras ir moteris, žvelgiantys vienas į kitą: „Kaip vyriškis iš taip arti į jus žiūri, jis mato visus jūsų veido trūkumus kaip pro didinamąjį stiklą. Milžiniškos atrodo vyriškiui išsiplėtusios jūsų poros, inkštirai ir raukšlės. Iš čia matyti, ar jūs taisyklingai savo odą puoselėjat Monsono kremu.“51
Dauguma minėto pobūdžio reklamų iki 1927–1928 m. buvo importuotų prekių, tad tikėtina, kad reklamos joms kurtos užsienyje ir išverstos į lietuvių kalbą. Aptariamuoju laikotarpiu pasikeitė Lietuvoje gamintų prekių reklama.
Tokio pobūdžio reklama užsienyje atsirado kiek anksčiau, maždaug porą metų po Pirmojo pasaulinio karo. Reklamos gamintojai susidomėjo psichologija. Amerikos žurnalas „American Advertising Trade Journal“ rašė: „Patenkinti klientai nėra tokie pelningi kaip nepatenkinti.“52 Toks teiginys išreiškė naują principą reklamoje, kad paskatintų žmones pirkti, reklamos gamintojai stengėsi pasinaudoti žmogiškomis savybėmis ir baimėmis, – baime prastai atrodyti, atsilikti nuo kitų, neturėti to, ką turi aplinkiniai ir t. t. Tokius pačius principus naudoti reklamoje siūlė ir lietuviai. 1937 m. inžinierius L. Šuvalas, rašydamas apie reklaminio skelbimo kūrimą, teigė: „Visas pasaulis pritvinkęs baime prieš ligą, skurdą ir mirtį... Šią žmonių silpnybę gali išnaudoti ir įvairiausios firmos. Reikia tik apeliuoti į mūsų penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, skonį, lietimą, kurie verčia mus veikti. Už daiktus, suteikiančius malonumą ir patenkinančius vieną šių jausmų, žmonės moka aukštesnes kainas, negu už prekes pirmo reikalingumo.“53
Pabrėžtina, kad anaiptol ne visi reklaminiai skelbimai lietuviškoje periodikoje nuo 1927–1928 m. buvo inovacinio pobūdžio. Greta jų ir toliau sėkmingai gyvavo tradicinės reklamos. Šis laikotarpis svarbus lietuviškos reklamos raidoje – keitėsi ne tik pats pranešimo tekstas, bet ir siūlomų prekių asortimentas – daugėjo prabangos prekių, technikos naujovių ir panašiai.
Galima teigti, kad iki tol pirmavusi tekstinė reklama aptariamuoju laikotarpiu (1927–
1935 m.) susilygino kiekiu su iliustruotąja. Be to, keitėsi iliustracijų pobūdis. Anksčiau daugumą jų sudarydavo prekinių ženklų vaizdavimas arba informacinis piešinys (t. y. vaizduojama tai,
---
49 Dantų pastos „Miradont“ reklama // Lietuvos aidas. 1928, rugsėjo 24.
50 „Pasisekimas gyvenime priklauso nuo kūno linijų. Tai ką moterims reiškia gorsetas – vyrams yra juosta. Dideliame pasirinkime pas Žanett.“ (Salono „M-me Žanett“ reklama // Lietuva. 1927, lapkričio 19).
51 Kremo „Monson“ reklama // Lietuvos aidas. 1936, liepos 4.
52 Dyer G. Advertising as communication. London, 1982, p. 45.
53 Šuvalas L. Kaip sustatyti skelbimo tekstą // Tautos ūkis. 1937, kovo 6, Nr. 5, p. 106. |
dizainas ir programavimas giriaus