| bloko vieni iš aktyviausių narių ne tik Steigiamajame seime, bet ir visuomeninėse organizacijose buvo F. Bortkevičienė, M. Sleževičius, M. Lašas, D. Staugaitis94. Socialdemokratas V. Čepinskis taip pat nemažai prisidėjo prie visuomenės pozicijos kuriamo universiteto atžvilgiu formavimo ir reiškimo. Kovo mėnesį jis įteikė Steigiamojo seimo Prezidiumui socialdemokratų frakcijos raštą, kuriame buvo pareikšta, kad jie „nenorėdami imtis atsakomybės už pasekmes dėl svarstomo darbo universitete statuto vykdymo, nuo tolimesnio dalyvavimo diskusijoje atsisakome, palikdami visą atsakomybę už šitą universiteto statutą Seimo klerikalinei daugumai“95. Socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos atstovas Steigiamajame seime M. Sleževičius parėmė V. Čepinskio nuomonę ir pabrėžė, kad galima „universitetą kurti mokslo, bet ne tikybos pagrindais.“96
Krikščionių demokratų blokas 1922 m. kovo 31 d. trečiuoju skaitymu priėmė universiteto statutą, iš dalies atsižvelgdamas ir į visuomenės, atstovavusios pasaulietinio universiteto kūrimui, nuomonę. Universiteto dvilypumas „nebuvo valdžios įnorio rezultatas, o buvo intensyvios klerikalinės ir antiklerikalinės kovos dėl universiteto autonomijos rezultatas“97.
Visuomenės iniciatyvos reiškėsi ir šelpiant studentus. Vyriausybė, vadovaudamasi 1919 m. rugpjūčio 22 d. taisyklėmis „skirti stipendijas aukštąjį mokslą einantiems“, jas galėjo skirti tik nedaugeliui studentų. 1921 m. biudžeto sąmatoje buvo numatyta 40 stipendijų. Dauguma stipendininkų mokėsi Vokietijoje98. Studentus šelpė ir klerikalinės organizacijos. Plačiai savo veiklą buvo išplėtojusios „Saulės“ ir „Ryto“ draugijos. 1921 m. atsikurianti pasaulietinė „Žiburėlio“ draugija numatė šelpti „pažangią, mokslus einančią jaunuomenę <…> Jaunimą, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas einantį, šelps, teikdama jaunimui materialinę pagalbą: stipendijas, atskiras paskolas, kurs kur gali moksleiviams bendrabučius.“99 Draugija, kreipdamasi į Lietuvos visuomenę, kvietė ją aktyviai dalyvauti draugijos veikloje, teikti materialinę paramą ir išreiškė viltį „kad ir dabar visuomenė pasiskubins jai į pagalbą svarbiam kultūros darbui atlikti.“100
Išvados
1. Lietuvos visuomenės iniciatyva, o iš dalies lėšomis 1920 m. sausio 27 d. Kaune buvo įkurti Aukštieji kursai. Grupė inteligentų, suprasdami aukštosios mokyklos svarbą valstybei ir visuomenei, 1919 m. rudenį kvietė visuomenės pasitarimus, įkūrė visuomeninę organizaciją – Aukštųjų mokslų draugiją Aukštiesiems kursams steigti ir remti, parengė Aukštųjų kursų įstatus, rūpinosi patalpomis ir lėšomis kabinetams, laboratorijoms įrengti ir dėstytojų stažuotėms užsienyje. Aukštuosius kursus rėmė visuomenė, Amerikos lietuviai ir vyriausybė.
2. Aukštieji kursai buvo pirmasis aukštosios mokyklos kūrimo Lietuvoje etapas. Tačiau dėl lėšų, laboratorijų trūkumo juose nebuvo reikiamų aukštojo mokslo studijoms sąlygų.
3. Lietuvos visuomenė nuo 1920 m. rudens spaudoje aktyviai agitavo steigti universitetą. Labiausiai reiškėsi Aukštųjų kursų dėstytojai ir klausytojai, mokytojai, kariai studentai, studentai ir klierikai, o nuo 1921 m. vasario – ir politikai. Spaudoje vyko agitacinė kampanija tiek už pasaulietinį, tiek už katalikišką universitetą.
____________________________________________
94 LVA. F. 1078, ap. 2. b. 131, l. 213.
95 V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos Steigiamasis Seimas. New York, 1975. P. 127.
96 Ten pat.
97 B. Žygelis. Lietuvos..., p. 3.
98 LVA. F. 923, ap. 1, b. 131, l. 3.
99 Į Lietuvos visuomenę // Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 3, p. 22.
100 Ten pat. |
dizainas ir programavimas giriaus