Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

Latvijos istorikais, skyręs daug dėmesio Livonijos ir Lietuvos santykių tyrimams, jau nepriklausomybinei Lietuvos istorikų kartai33  atstovavęs Simas Sužiedėlis (1928 m. baigęs Teologijos-filosofijos fakulteto Istorijos skyrių Kauno universitete), kuris, baigęs studijas Kaune, mokytojavo Rygos lietuvių gimnazijoje. Turėdamas progos keletą metų gyventi Rygoje ir studijuoti Rygos universitete, S. Sužiedėlis ypač domėjosi Latvijos praeitimi ir yra parašęs kelias studijas iš Lietuvos ir Livonijos santykių XVI a. viduryje. S. Sužiedėlis sekė Latvijos istoriografijos naujoves lygindamas jas su Lietuvos istoriografijos situacija, pristatė Latvijos patirtį įvairiose srityse, pradedant tautosakos rinkimo ir jos archyvo34 kūrimo reikalais, baigiant istorijos šaltinių rinkinių leidybos problemomis35.

Pirmasis Lietuvos istorikas, daugiau rėmęsis Latvijos istorikų darbais, buvo taip pat
Teologijos-filosofijos fakulteto (Kauno universiteto) auklėtinis Zenonas Ivinskis. Jau po karo išeivijoje rašytoje pagrindinėje savo Lietuvos istorijos sintezėje Z. Ivinskis naudoja ir latvių istorikų bei archeologų darbus36. Šioje studijoje Z. Ivinskis pripažįsta, kad ieškant Lietuvos istorijos periodizacijos pagrindo, reikia pažvelgti į artimiausių kaimynų istorijos periodizaciją. Pirmas žvilgsnis, anot Z. Ivinskio, nukrypsta į kitas dvi Pabaltijo tautas (latvius ir estus), nors jų praeitis per šimtmečius nerodo paralelių su lietuvių praeitimi: tik nuo 1918 m. tų trijų tautų istorija ir jų iki 1940 m. išsilaikiusių respublikų raida nuostabiai supanašėjo37. Nepaisant to, istorinių paralelių tarp Latvijos ir Lietuvos nebuvimas nesutrukdė Z. Ivinskiui bendradarbiauti su Latvijos istorikais ir gilintis į jų darbus. Pagaliau, kaip Z. Ivinskis pažymėjo savo autobiografijoje, jo darbas Rygos valstybiniame ir miesto archyve 1936 m. vasarą buvo vertingas jo habilitacinio darbo apie Lietuvos ir Prūsijos santykius papildymas38.

Iš tarpukario Lietuvos istorikų, kurie rodė dėmesį Latvijos istoriografijai, šalia S. Sužiedėlio ir Z. Ivinskio reikėtų dar paminėti E. Volterį39, J. Yčą40, taip pat Lietuvos istorikus, dalyvavusius Pirmajame Baltijos istorikų kongrese Rygoje 1937 metais.

Vis dėlto, žvelgiant bendru pažiūriu, turint savo mokslo institucijas, ilgai (prisiminkime
J. Šliūpą) puoselėti bendradarbiavimo ir vieningumo idealai nebuvo visavertiškai realizuoti. Koks mažas dėmesys Latvijos istoriografijai buvo skiriamas Lietuvoje tarpukariu (nemaža dalimi ši situacija nepakito ir šiandien) puikiai rodo bendros Lietuvos istorijai aktualios istoriografijos raidos apžvalgos41. Tai nėra vienintelė, gal net ne svarbiausia priežastis, norint atsakyti į klausimą – kodėl tarpukariu, susidarius Latvijos ir Lietuvos istoriografijų bendradarbiavimo prielaidoms, vis dėlto tiesioginių kontaktų ir ryšių nebuvo daug.

---

33 Trumpa V. Su Simu Sužiedėliu atsisveikinant // Akiračiai. 1985, Nr. 10 (174), p. 12.

34 Trumpa V. Su Simu Sužiedėliu atsisveikinant // Akiračiai. 1985, Nr. 10 (174), p. 12.

35 Sužiedėlis S. Latvijos tautosakos archyvui 10 metų // Židinys. 1936, Nr. 2; Sužiedėlis S. Latvijas vēstures avoti // Lietuvos praeitis. T. 1. Kaunas, 1940.

36 Ivinskis Z. Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius, 1991, p. 97, 101, 106, 123, 131, 140.

37 Ten pat, p. 28.

38 Ivinskis Z. Autobiografija // Žemaičių praeitis. Kn. 3. Vilnius, 1994, p. 81.

39 Volteris E. Lietuvos istorijos šaltinių leidimo reikalu // Lietuvos aidas. 1928, Nr. 110, p. 5.

40 Yčas J. Latvių istorija. Hum. Mokslų fakulteto studentų užrašai. Paskaitos skaitytos pavasario semestre 1925–26 mokslo metais. Kaunas, 1926.

41 Šiuo požiūriu ir Z. Ivinskio darbai nesudaro išimties. Svarstant Lietuvos kaimynų įnašą į Lietuvos istorijos mokslą latviai nefigūruoja (išskiriami lenkai, rusai ir vokiečiai). Ivinskis Z. Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius, 1991, p. 82–92; Ivinskis Z. Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar // Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Suvažiavimo darbai. T. 3. Kaunas, 1940, p. 320–341 (Lietuvos istoriografija); Jonynas I. Praeities baruose. Vilnius, 1984, p. 99–189.

107

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus