Z. Ivinskis po vysk. M. Valančiaus, A. Aleknos yra trečiasis lietuviškai rašęs istorikas, kurį, ir kaip sąmoningą kataliką, ir dėl jo mokslinių tyrinėjimų pasirinktos krypties galime vadinti vienu iš pirmųjų rimtų Bažnyčios istorijos specialistų. Taigi Z. Ivinskio skaitymuose, manome, tinka aptarti Bažnyčios istorijos, kaip mokslinės disciplinos, definiciją ir specifiką.
Ribinės mokslo disciplinos - tarp istorijos ir teologijos - Bažnyčios istorijos pavadinime svarbūs abu dėmenys. Jei šiandieninė Lietuvos visuomenė, o tuo labiau istorikų bendrija turi daugmaž teisingą istorijos sampratą, tai to negalime pasakyti apie Bažnyčios istorijos sampratą: rimtą, teologiškai pagrįstą mokslinę, ypač kai ir mūsų lietuviškas terminas Bažnyčia, skolinys iš slavų božnica net etimologine prasme "mintį veda į lankas". Tai, ką mes vadiname žodžiu "bažnyčia", pagrindinėse Europos tautų kalbose yra vediniai iš graikiško pavadinimo kyriakos domos (Viešpaties namai, kai kalbama apie pastatą) ir kyriakos ekklesia (Viešpaties [sušauktas] susirinkimas, sambūris, kai kalbama apie bendruomenę). Iš šių graikiškų |
dizainas ir programavimas giriaus